Sunkiasvorių automobilių kūrėjai eksperimentuoja su alternatyviais degalais

„Volvo“ automobilių konstruktoriai, lig šiol garsėję kaip neginčijami pasyvaus ir aktyvaus saugumo sistemų ekspertai, imasi dar vienos svarbios problemos sprendimo. Kompanijos sunkvežimių gamybos padalinys itin daug eksperimentuoja kurdamas aplinkai nekenksmingas technologijas.

Pasiruošę rinkos iššūkiams

„Volvo Trucks“ kompanija tapo pirmąja pasaulyje sunkvežimių gamintoja, pristačiusia septynias skirtingomis ne iškastinio kuro rūšimis varomas sunkiasvores transporto priemones. Prototipiniai sunkvežimiai gali riedėti varomi biodyzelinu, sintetiniu dyzelinu, dimetileteriu (DME), metanoliu, biodujomis ir biodujų su biodyzelinu bei vandenilio su biodujomis mišiniais.

Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kurie degalai rinkoje bus siūlomi ateityje, „Volvo“ sunkvežimių gamintojai jau yra pasirengę juos naudoti pritaikant atitinkamas technologijas.

„Mes siekiame parodyti, kad jau turime parengę technologijas ir kad dabar atėjo eilė pradėti dirbti visiems kartu tam, jog būtų sukurtas naujas ateities degalų gamybos ir paskirstymo pajėgumas, – sakė „Volvo Trucks“ Europos padalinio prezidentas Claesas Nilssonas. – Dar turės praeiti šiek tiek laiko, kol alternatyvūs degalai bus pradėti gaminti dideliais kiekiais. Tačiau norint palaipsniui mažinti priklausomybę nuo naftos tiekėjų ir transporto pramonės daromą įtaką globaliniam klimato atšilimui, turime veikti jau dabar. Esame pasirengę pristatyti tokius alternatyviais degalais varomus automobilius, kokių pareikalaus rinka.“

Tylus ir švarus „hibridas“

Anot gamintojų, diegiant naujas technologijas ir įgyvendinant kitus efektyvius sprendimus, iki 2020 m. sunkvežimių išmetamo anglies dioksido kiekį galima sumažinti per pusę. Alternatyvios degalų rūšys, kuro sunaudojimą mažinančios technologijos, vairuotojų mokymai ir transporto kontrolės sistemos gali smarkiai daryti įtaką mažinant emisijos lygį.

Būtent technologijų tobulinimą „Volvo Trucks“ kompanija laiko viena svarbiausių savo aplinkosauginės strategijos dalių. Siekiama, kad sunkvežimiai naudotų kuo mažiau degalų. Specialistų skaičiavimais, naujos transporto priemonės šiuo metu naudoja maždaug 40 proc. mažiau degalų nei gamintos prieš keturis dešimtmečius ir anksčiau. Dabar „Volvo“ gamintojai pareiškė sieksią, kad iš jų gamyklos išriedantys sunkvežimiai kiekvienais metais naudotų vienu procentu mažiau degalų.

Tarp septynių pristatytų alternatyviais degalais „girdomų“ sunkvežimių dėmesį traukė ir hibridinis vilkikas. Gento mieste Belgijoje įsikūrusios „Volvo“ sunkvežimių gamyklos teritorijoje greta kitų modelių hibridinis „Volvo FE“ variantas išsiskyrė ypatingai tyliu važiavimu ir galimybe sutaupyti iki 30 proc. dyzelino. Pradedant važiuoti arba nedideliu greičiu judanti transporto priemonė varoma elektros variklio, todėl ji nekelia triukšmo ir visiškai neteršia aplinkos. Tai yra didžiulis privalumas, ypač kai tenka važinėti gyvenamosiose zonose. Šią naujovę serijiniu būdu gaminti ketinama nuo 2009-ųjų. „Volvo“ strategai tvirtina neapsiribosiantys vien distribuciniu transportu ir jau ėmėsi kurti hibridinius sprendimus tolimųjų reisų sunkvežimiams. Prognozuojama, kad šie modeliai galės sutaupyti 5–10 proc. degalų.

Reformų prielaidos

Kompanijos atstovai akcentavo, kad alternatyvių degalų gamybai tinkamos žaliavos atsargos dar ilgai bus ribotos. Anot jų, svarbu dėmesį kreipti į tas alternatyvas, kurios pasižymi didžiausiu galimu energijos efektyvumu ir leidžia kuo našiau išnaudoti žemę tam, kad turimi riboti žaliavos ištekliai būtų taupiai panaudoti ir nesudarytų konkurencijos maisto produktų gamybai.

Šiandieniniai sunkvežimiai gali veikti be jokių variklio ar degalų sistemos pakeitimų, jei alternatyvių degalų kiekis yra 5 proc. Lygiai taip, pasak specialistų, sunkiasvorės transporto priemonės gali be jokių technologinių korekcijų tiesiog dabar važiuoti sintetiniu dyzelinu, kuris atitinka įprastinių šiandienos degalų sudėtį, tačiau yra švaresnis, o jį naudojant į aplinką išskiriama kur kas mažiau anglies dioksido. Kitiems degalams reikia bent minimalių technologinių sprendimų, nes, pavyzdžiui, biodyzelinas arba dimetileteris laikui bėgant niokoja standartines gumos ir plastiko detales.

„Prireiks laiko, kol alternatyvūs degalai bus pradėti gaminti dideliais kiekiais, tačiau jau dabar galime daug ką nuveikti, kad iki 2020 m. smarkiai sumažintume anglies dioksido emisiją“, – sakė C.Nilssonas.

Antros kartos biodegalai

„Volvo Trucks“ aplinkosaugos skyriaus direktorius Larsas Martenssonas teigė nemanąs, kad kurios nors vienos rūšies degalai galės pakeisti iškastinį kurą.

„Ateityje tikriausiai bus daug įvairių alternatyvių degalų rūšių ir jų kiekis bus nevienodas. Laikui bėgant kai kurių jų rūšių bus atsisakyta, o kiti degalai įsitvirtins, priklausomai nuo to, kaip gerai jie atitiks šiuos kriterijus“, – prognozavo L.Martenssonas.

„Volvo“ specialistų nuomone, potencialo turi dujinant biomasę išgaunami antros kartos biodegalai, mat tai suteikia daugiau galimybių, nes iš kelių žaliavos rūšių galima pagaminti įvairių degalų. Be to, dujinimui tinkamos žaliavos pasiūla yra didesnė nei sojų ir rapsų aliejus, iš kurio šiandien yra gaminamas biodyzelinas. Pavyzdžiui, dujinant galima išgauti sintetinį dyzeliną, metanolį, biodujas ir dimetileterį. Pastaruoju varomų sunkvežimių eksploatacinius bandymus „Volvo Trucks“ pradės jau po metų.

„Dimetileteris yra labai įdomi alternatyva, nes įvertinus visą gamybos ir panaudojimo grandinę, šių degalų poveikis klimatui yra labai nedidelis, – sakė L.Martenssonas. – Palyginti su kitais iš tos pačios žaliavos išgaunamais degalais, dimetileteris pasižymi didžiausiu energijos panaudojimo efektyvumu, o kainos atžvilgiu jau dabar yra konkurencingas, jei jis gaminamas iš biomasės, kuri gali būti gaunama kaip šalutinis medienos ar popieriaus gamybos produktas.“

Siekiant atsisakyti priklausomybės nuo naftos, teks išbandyti daug įvairių alternatyvių degalų, todėl verta išbandyti esamus techninius sprendimus, kai derinami skirtingų tipų degalai. Biodujomis ir biodyzelinu varomas sunkvežimis yra vienas iš tokių pavyzdžių. Dyzeliniame variklyje abiejų tipų degalams deginti ir maišyti naudojami atskiri bakai ir įpurškimo sistemos. Jei dujų nėra kur įsigyti, į degalų baką galima įpilti vien dyzelino.

„Degalų rūšių pasirinkimas įvairiose vietose bus nevienodas, nes tai priklauso nuo konkrečioje šalyje ar vietovėje esančių pramoninių žaliavų ar kitų aplinkybių, – sakė L.Martenssonas. – Bendrovėms, kurios veiklą vykdo tarptautiniu mastu, gali būti naudinga turėti skirtingų tipų degalais varomas transporto priemones. Tačiau būtina, kad gamintojai ir įstatymų leidėjai koordinuotų savo veiksmus ir kiekvienam degalų tipui parengtų vieningą tarptautinį standartą bei emisijos sertifikavimo sistemą tam, kad būtų galima užtikrinti kokybės ir emisijos lygio suderinamumą.“