Keliai keleliai: tendencija – niūri

Įvertinti ir atsižvelgti

„Asociacija palaiko ir pritaria Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strateginių gairių teiginiui, kad valstybinės reikšmės keliai yra didesnės nei 2,5 mlrd. eurų vertės ilgalaikis materialusis valstybės turtas, todėl kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbi Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui plėtoti, asmenų judumui užtikrinti, užsienio investicijoms pritraukti, ekonominiams ir socialiniams skirtumams tarp Lietuvos regionų mažinti ir darbo vietoms kurti.

Deja, tose pačiose gairėse taip pat konstatuojama, kad Lietuvos kelių transporto infrastruktūra dėl ribotų finansavimo galimybių yra dar nepakankamai sutvarkyta ir išvystyta, daugelio kelių būklė prasta ir toliau blogėja“, – dėstoma institucijoms ir premjerei skirtame rašte.

„Lietuvos keliai“ suinteresuotas institucijas ragina įvertinti esamą prastą šalies kelių būklę ir, atsižvelgus į tai ir planuojant 2023 m. nacionalinio biudžeto asignavimus, kelių finansavimui užtikrinti ne mažiau kaip 85 proc. lėšų nuo 2023 m. planuojamų valstybės biudžeto pajamų iš akcizų, gautų už benziną, dyzeliną ir suskystintąsias dujas, skirtas automobiliams.

Prireikus skolinsis

„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenka tvirtino, kad lėšų trūkumas kelių finansavimui susidaro įvertinant planuojamus įgyvendinti strateginius ir kitus projektus, siekiant gerinti dangos būklės indeksą (DBI) ir vykdant kitus gairėse numatytus tikslus.

Pasak jo, pagrindinės lėšos Kelių direkcijai skiriamos iš Kelių priežiūros plėtros programos, ES fondų ir kitų šaltinių.

„Kelių direkcija siekia maksimaliai panaudoti visus galimus finansavimo šaltinius – Kelių priežiūros ir plėtros programą, ES fondus, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) ir kitus finansavimo šaltinius. Pagal galimybes teikiamas poreikis papildomam finansavimui gauti, pavyzdžiui, iš CEF gautas 60 mln. eurų finansavimas susijęs su kariniu mobilumu „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija“, – teigė Š.Frolenka.

„Maksimaliai išnaudojus šiuos šaltinius, bus svarstoma galimybė skolintis“, – pridūrė jis.

„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius tikino, kad šiuo metu Lietuvoje pereinama nuo e.vinječių sistemos prie kelių rinkliavos, kai rinkliavos dydis priklausys nuo nuvažiuoto atstumo, o ne nuo važiuojamo laiko, kaip yra dabar.

Anot jo, gautos pajamos už naudojimąsi mokamais magistraliniais keliais bus naudojamos išskirtinai magistralinių kelių priežiūrai ir plėtrai.

Ką atskleidė laboratorija?

Infrastruktūros būklė yra vienas pagrindinių kriterijų, lemiančių projektų įgyvendinimo eiliškumą.

Kelių priežiūros ir plėtros projektų įgyvendinimas, anot Š.Frolenkos, priklauso nuo skiriamų šiam tikslui lėšų.

„Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai ir jų elementai tvarkomi pagal patvirtintas metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Infrastruktūros būklė yra vienas pagrindinių kriterijų, lemiančių projektų įgyvendinimo eiliškumą“, – tikino „Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius.

Atlikus 2021 m. periodinių kelių infrastruktūros tinklo asfalto dangų matavimų su mobiliąja laboratorija duomenų analizę, nustatyta, kad šiek tiek daugiau kaip 60 proc. tinklo dangų šalyje atitinka kokybės reikalavimus – DBI tenkina Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kelių valdymo efektyvumo rodiklio ribinę reikšmę.

„Pagal kelių reikšmes, beveik 80 proc. magistralinių kelių tinklo dangų, šiek tiek daugiau kaip 56 proc. krašto ir šiek tiek daugiau kaip 57 proc. rajoninių kelių atitinka kokybės reikalavimus“, – sakė Š.Frolenka.