Magistralėje Vilnius–Klaipėda šįmet remontuojama perpus mažiau dangos negu pernai. Vairuotojai patiria mažiau nepatogumų, tačiau įšaldomi svarbūs projektai.

Grigiškėse – darbų pabaigtuvės

Magistralę Vilnius–Klaipėda prižiūrinčios bendrovės "Automagistralė" technikos direktorius Kazimieras Eirošius lengvaisiais automobiliais dažnai į sostinę važiuojantiems vairuotojams pranešė gerą žinią – ties Grigiškėmis kelio remonto darbai baigti.

"Liepos 1-ąją atlikti paskutiniai potėpiai, – vaizdžiai kalbėjo K.Eirošius. – Įrengtas dviejų lygių viadukas, kurio viršutinė dalis skirta pėstiesiems. Paplatinti kiti pėsčiųjų viadukai, sutvarkyta dešinė eismo juosta." Metus plušėję "Kauno tiltų" darbininkai paplatino tiltą per Vokę, įvykdė kitus pirmajame Grigiškių projekte numatytus darbus. Ateityje planuojama skelbti dar du konkursus antrojo ir trečiojo etapo darbams atlikti, tačiau K.Eirošius negalėjo pasakyti, kada šie darbai galėtų būti pradėti.

"Viskas priklausys nuo finansų", – aiškino "Automagistralės" atstovas. Vykdant darbus Grigiškėse vairuotojai turėjo nepatogumų šešių kilometrų ruože (nuo 13,5 km iki 19,6 km), ten greitis buvo ribojamas iki 30 km/val. Ateityje, pradėjus antrojo etapo darbus, planuojama sutvarkyti kairę juostą ir pervažiavimą po Vokės upeliu.

Eismą keis keliskart

Antra kelininkų brigada, kurios išvengti nepavyksta vairuotojams, dirba ties Elektrėnais. Šiuo metu ten nuimtos visos sijos, jos bus keičiamos naujomis. Prieš pusantro mėnesio darbus pradėjusi bendrovė "Viadukas" planuoja atnaujinti Elektrėnų viaduką iki rugsėjo vidurio. Kai kuriose magistralės atkarpose greitis ribojamas iki 50 km/val., o per viaduko viršų pervažiavimo nėra, automobiliai nukreipiami į Abromiškes.

"Eismas čia bus keičiamas penkis kartus, įvairiose vietose numatyti persirikiavimai į priešingą eismo juostą, – pasakojo K.Eirošius. – Tris kartus eismą keitėme, dar dukart keisime."

Jo teigimu, 2 mln. litų investicijos yra neišvengiamos, nes 1954 m. statytą viaduką būtina rekonstruoti – jo betonas susidėvėjęs, suiręs.

Iki spalio planuojama suremontuoti Palemono viaduką ties Kaunu, tačiau eismas dėl šių darbų neribojamas. Vairuotojai jokių nepatogumų nepatiria ir dėl kelininkų darbų ties Antkopčiu – netoli Klaipėdos, 281-ajame kilometre, įrengiama pėsčiųjų perėja.

"Ten labai aktualu turėti tokį taką, nes ne tik patys žmonės vaikšto, bet ir gyvulius vedžioja", – pasakojo K.Eirošius.

Iki pajūrio – be kliūčių

Į uostamiestį lengvaisiais automobiliais keliaujantieji šią vasarą didesnių nepatogumų patirti neturėtų – nuo Kauno iki Klaipėdos magistralėje nevyksta jokių darbų, dėl kurių būtų ribojamas greitis ar reikėtų persirikiuoti į priešingą eismo juostą.

Kai kuriose vietose tveriama tinklo tvora, apsauganti nuo žvėrių, tačiau dirbama kelkraštyje, pagrindiniu keliu galima ramiai važiuoti.

Tiesa, įvažiuojant į uostamiestį atsiremiama į 100 mln. litų vertės projektą – rekonstruojamą Jakų žiedą. Užbaigus darbus tai bus ilgiausias viadukas (610 m) šalyje. Šioje vietoje vairuotojai prašomi būti budrūs, nes greitis ribojamas iki 50 km/val., yra įrengti saugūs kalneliai, tenka dažnai persirikiuoti.

"Vairuotojai ir patys saugiai važiuoja, ten mašinos juda 20–30 km/val. greičiu", – pastebi K.Eirošius.

Dar šią vasarą planuojama keisti dangą septyniuose magistralės ruožuose, tačiau dėl šių darbų eismas taip pat neturėtų būti sutrikdytas.

Neoficialiais duomenimis, konkursą laimėjo "Kauno tiltai", pasisiūlę atlikti darbus už beveik 15,3 mln. litų. Dangos keitimo darbai vyks kairėje ir dešinėje kelio pusėje ties Vieviu (nuo 36,8 km iki 39,28 km), miškelio ruože (nuo 132 km iki 136 km), ties aukščiausia magistralės vieta abiejose kelio pusėse (216 – 220 km), prie įvažiavimo kelio į Laukuvos–Šilalės kelią (246,7–249 km), kairėje pusėje prie įvažiavimo kelio į Andrijavą (272,4–275,5).

Būklė – tik patenkinama

K.Eirošius skaičiuoja, kad šįmet bus atnaujinta 20 km magistralės dangos, o pernai darbų atlikta dvigubai daugiau.

"Viskas priklauso nuo lėšų. Dabar jų nėra, be to, daug tenka skirti stambiesiems Jakų ir Grigiškių projektams", – situaciją vertino K.Eirošius.

Jo teigimu, magistralės Vilnius–Klaipėda būklė yra patenkinama, dar gana daug darbų turi būti atlikta, kad ji prilygtų geriausiems Europos greitkeliams.

"Yra provėžuotų vietų, įtrūkimų, ne visur įrengti metaliniai atitvarai, apsauginės tvoros nuo žvėrių, trūksta jungiamųjų kelių, kuriais važiuotų lėtaeigės transporto priemonės, pavyzdžiui, kombainai", – kalbėjo K.Eirošius.

Specialistas apgailestauja, kad taip ir nepavyko įvykdyti 2008 m. parengto magistralės apšvietimo projekto – dėl lėšų trūkumo jis atidėtas neribotam laikui.

"Jeigu ne krizė, dabar visa magistralė būtų apšviesta", – sakė K.Eirošius. Jis skaičiuoja, kad šiuo metu įvairiems magistralės ruožams apšviesti tamsiuoju paros metu per metus išleidžiama apie 700 tūkst. litų.