Eismo saugumo ekspertų forumuose porą pastarųjų metų kalbėta, kad 2001-aisiais priimtas sprendimas naikinti savarankišką Kelių policijos struktūrą buvęs klaidingas.
Visi pritarusieji šiai nuostatai gali švęsti – praėjus septyneriems metams nuo tada, kai visus policijos pareigūnus bandyta paversti universaliais, ir lygiai 76 metams nuo tos dienos, kai smetoniniame Kaune buvo įsteigta judėjimo nuovada (vėliau pervadinta eismo policija), atkurti Kelių policijos padaliniai.

Kokių permainų gali tikėtis vairuotojai ir kokia filosofija vadovausis atgimstančioje struktūroje dirbsiantys pareigūnai, sutiko pakomentuoti Eismo priežiūros tarnybos vadovas Gintaras Aliksandravičius.

Racionalumo paieškos

"Vienas svarbiausių mūsų uždavinių – pelnyti visuomenės pasitikėjimą Kelių policija ir apskritai teisėtvarkos pareigūnais. Šioje struktūroje turėtų dirbti specialistai, išmanantys eismo reguliavimo principus ir galintys užtikrinti, kad keliuose ir gatvėse nebeliks sumaištį keliančių ar su elementaria logika prasilenkiančių ženklų, horizontaliojo ženklinimo bei netikusiu algoritmu dirbančių šviesoforų. Žinoma, tai nebus pagrindinė Kelių policijos funkcija, tačiau manome, kad šie dalykai turi nemažai įtakos eismo kokybei", – sakė G.Aliksandravičius.

Eismo priežiūros tarnybos vadovas taip pat žadėjo, kad Kelių policija artimiausioje ateityje daugiau dėmesio skirs švietėjiškai veiklai. Policijos komisariatuose ketinama steigti saugaus eismo klases ir rengti atitinkamas programas.

Dar vienas svarbus darbotvarkės punktas – Kelių policijos pareigūnų veiklos organizavimo revizija. G.Aliksandravičiaus teigimu, plečiantis veiklos teritorijai bus reikalaujama, kad patruliai būtų mobilesni, neužsibūtų viename kuriame nors "patogiame" kelio ruože ar juolab nelindėtų šalikelės krūmuose.
"Žinoma, kiek tik leis finansinės galimybės, diegsime modernias elektronines eismo kontrolės priemones ir technologijas. Stengsimės aktyviau mokytis iš kolegų Vakarų Europos šalyse ir negaišti laiko atrandant dviratį", – žadėjo G.Aliksandravičius.

Branduoliai suformuoti

Paklaustas, kaip bus plėtojama Kelių policijos struktūra, tarnybos vadovas teigė, kad daug kur specializuoti padaliniai jau yra.

"Kai kur yra Eismo priežiūros tarnybos skyriai ir poskyriai. Vilniuje ir Kaune – Apskrities vyriausių policijos komisariatų Kelių policijos valdybos. Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – Kelių policijos biurai. Likusiuose policijos komisariatuose atitinkami skyriai. Pavadinimai kol kas skirtingi, tačiau esmės tai nekeičia – yra žmonės, kurie visą dėmesį ir jėgas skirs eismo saugumo negerovėms šalinti", – dėstė G.Aliksandravičius.
Klausiamas, kiek pareigūnų pereis į kelių policiją, pašnekovas teigė, kad bendras policininkų skaičius nesikeis.

"Pavasarį buvo nagrinėjama keletas skirtingų projektų, kaip galėtų atrodyti ši struktūra, minėtas skirtingas pareigūnų skaičius. Pagal vieną viziją, jei Kelių policija būstų visiškai autonomiškas padalinys, čia turėtų dirbti maždaug 900 žmonių. Tačiau taip nebus – stengsimės išvengti dubliavimo ir išsiversti su kuo mažesniu biurokratiniu aparatu",– teigė G.Aliksandravičius.

Eismo priežiūros tarnybos padalinio pavadinimas kol kas nesikeis. Gali būti, kad Kelių policija jis bus pervadintas kitais metais atliekant numatytą Policijos departamento reorganizaciją.

Ateityje kelių policijos patruliai turės ir savo tarnybos skiriamuosius ženklus. Kol kas jų nepatvirtino Ministrų kabinetas.

Atsakomybės dalybos

Pašnekovas pripažino ir tai, kad pirmą atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį avaringumo rodikliai buvo didžiausi per visą šalies istoriją, nors Kelių policijos padalinys veikė visu pajėgumu. Avarijose kasmet žūdavo po 800–1000 žmonių, nors transporto priemonių skaičius ir eismo intensyvumas buvo gerokai mažesnis.
"Dėl didelio avaringumo kaltinti vien Kelių policijos tikrai negalima, nes šiuos dalykus lėmė daug veiksnių, pradedant kelių infrastruktūra, teisės aktų baze ir baigiant švietimo bei ugdymo įstaigų darbu. Glaudesnis bendradarbiavimas radosi tik pastaraisiais metais ir, kaip liudija statistika, pradėjo duoti apčiuopiamus rezultatus", – samprotavo G.Aliksandravičius.

Eismo priežiūros tarnybos vadovo manymu, daugiausia įtakos stabdant karą keliuose turėjo suaktyvėjusi visuomenė, jos dėmesys tiems dalykams, kurie kasdien vyksta gatvėse ir keliuose.

"Matyt, vieni paprasčiausiai pabūgo griežtesnės atsakomybės, numatytos už greičio viršijimą ar vairavimą išgėrus, kitus galbūt paveikė socialinė reklama. Svarbu, kad permainos prasidėjo", – džiaugėsi pašnekovas.

Naujas startas

Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis, komentuodamas sprendimą atkurti Kelių policiją, teigė, kad ši struktūra ne tik koordinuos veiksmus sprendžiant eismo saugumo problemas.

"Prieš maždaug penketą metų avaringumo rodikliai pradėjo augti, nes nebeliko efektyvios eismo kontrolės. Atkūrus Eismo priežiūros tarnybą padėtis pasikeitė. Nuoširdžiai tikiuosi, kad atkurta Kelių policija taps dar vienu teigiamų permainų impulsu", – vylėsi S.Skvernelis.

Komisaras atkreipė dėmesį į vieną skirtumą tarp senosios ir atkuriamos Kelių policijos. Jei anksčiau čia dirbo daugiausia inžinerinį išsilavinimą turintys žmonės, dabar didžiuma pareigūnų yra "ginkluoti" teisinėmis žiniomis.

Valdžios linkėjimai

Už profesionalią ir vienoje srityje besispecializuojančią Kelių policiją prieš kurį laiką agitavo ir Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas.

"Pagrindinė tokio padalinio funkcija turėtų būti eismo kontrolė ir prevencija. Kelių policija turėtų būti atsakinga už padėtį konkrečiose transporto arterijose, o joje dirbančių pareigūnų veikla vertinama pagal tai, ar čia keičiasi avaringumo rodikliai. Tai priverstų patrulius identifikuoti eismo saugumui realią grėsmę keliančius gatvių ar kelių ruožus, kovoti su chuliganiškai manevruojančiais ar kitais būdais KET taisykles pažeidinėjančiais vairuotojais. Deja, dauguma universalių policininkų ligi šiol rinkdavosi lengviausią darbo formą – šalikelėse medžiodavo greičio mėgėjus, nors su eismo saugumu tai dažnai būdavo susiję tik formaliai", – sakė V.Sadauskas.