Kelyje prireikė pagalbos? Pirmasis stabtelės estas

Atsargumas – su išlygomis

„Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Baltijos šalių vairuotojų geranoriškumas skiriasi.

Pamatę pakelėje sugedusį automobilį sustoja ir pasiūlo pagalbą 42 proc. Estijos, 33 proc. Latvijos ir 31 proc. Lietuvos gyventojų.

„Du trečdaliai vairuojančių Lietuvos žmonių į kelkraštyje stovinčias transporto priemones reaguoja atsargiai. Tai reikėtų vertinti teigiamai tik tada, kai sąlygos padėti nepalankios – tamsus paros metas, sustojimui netinkama vieta ar skubėti verčiančios asmeninės aplinkybės. Dėl techninių gedimų kelionės tęsti negalintys vairuotojai vis dažniau kviečia pagalbą kelyje, tačiau visuomenės abejingumas taip pat neturėtų tapti norma. Vairavimo kultūra Lietuvoje gerėja, tačiau atsisakymas padėti prašančiajam pagalbos nėra geriausias sprendimas“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tik į savo poreikius susikoncentravusių vairuotojų daugiausia Lietuvoje (11 proc.), o mažiausiai – Latvijoje (8 proc.). Estijoje tiktai į vairavimą kelyje dėmesį kreipia 9 proc. automobilių šeimininkų.

„Šie skaičiai iliustruoja, kad geranoriškumas kelyje yra vienas iš faktorių, pagal kuriuos galime kalbėti apie mūsų bendrą elgesį eisme ir pagarbą kitiems vairuotojams. Tyrimas rodo pozityvią tendenciją: visose Baltijos šalyse neliksite nepastebėtas, jei jums kas nors nutiks kelyje“, – kalbėjo V. Katilienė.

Nerašytas etiketas

Tyrimo duomenys rodo, kad kas antras Lietuvos vairuotojas geranoriškai užleidžia į kitą eismo juostą persirikiuojančius eismo dalyvius ir iš šalutinio į pagrindinį kelią sukančias transporto priemones.

Baltijos šalyse neliksite nepastebėtas, jei jums kas nors nutiks kelyje.

Taip elgiasi 41 proc. Estijos ir 39 proc. Latvijos vairuotojų.

„Sėkmingai persirikiavus galioja nerašyta etiketo taisyklė – trumpam įjungti avarinės signalizacijos žibintus, tokiu būdu padėkojant kitam eismo dalyviui už užleistą vietą. Kelių eismo taisyklėse tikrai nesurastume tokios šių įspėjamųjų signalų naudojimo paskirties, bet šis veiksmas yra tapęs vienu dažniausių padėkos būdų mūsų gatvėse“, – teigė draudimo bendrovės atstovė.

35 proc. Estijos, 29 proc. Latvijos ir 28 proc. Lietuvos vairuojančių žmonių įspėja kitus vairuotojus apie kelyje laukiančias nenumatytas eismo sąlygas ar netikėtas situacijas.

„Prasidėjus šiltajam sezonui, padaugėja kelio remonto darbų, todėl didesnis atidumas ir tolerancija tokiomis aplinkybėmis ar kelyje pastebėjus kitą kliūtį yra labai svarbu. Būtina žinoti, kad įspėjimas šviesomis apie kelyje greitį matuojančius pareigūnus ar greičio matuoklius neteisėtas, todėl taip besielgiantys vairuotojai yra pažeidėjai“, – pabrėžė V. Katilienė.

Kita karta ir pokyčiai

Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, vairavimo kultūra Baltijos šalyse keičiasi, nors dar vis pasitaiko nekantrių, irzlių vairuotojų, tačiau didžioji dalis sėdančiųjų prie vairo yra išties geranoriški, empatiški ir bendruomeniški.

„Anksčiau žmonės buvo uždaresni, linkę niekur nesivelti. Šiuolaikinė karta atviresnė, tolerantiškesnė, mažiau kaustoma baimių. Be to, daugybė pavyzdžių rodo, kad gerumas yra užkrečiamas. Sulaukus gerumo kur kas lengviau ir natūraliau pavyksta skleisti jį toliau, pagerėja nuotaika ir vairuotojai tampa geranoriškesni kitiems“, – kalbėjo I. Būdvytytė.

Ji atkreipė dėmesį į vairuotojus, kurie kelyje yra dėmesį sutelkę tik į save.

„Jei žmogus uždaras, nelinkęs bendrauti, jis tiesiog natūraliai nepastebės į bėdą pakliuvusių ar norinčių persirikiuoti vairuotojų. Toks susitelkimas taip pat gali būti sąlygotas ir vairavimo įgūdžių: jei vairuotojas dar neturi patirties ir prie vairo nesijaučia užtikrintai, jis bus susitelkęs tik į kelią ir taisyklių laikymąsi, siekdamas išvengti bet kokių nepalankių situacijų“, – aiškino psichologė.