Pasak jos, pagal Susisiekimo ministerijos 1993 metais parengtą tvarką Lietuva suskirstyta į 10 zonų, iš jų kiekvienoje veikia po vieną techninės apžiūros įmonę, o jos visos šiuo metu valdo 68 techninės apžiūros centrus ir stotis.

Įmonės buvo atrinktos konkurso būdu, tačiau rinka yra uždara, nes konkrečioms įmonėms suteikta išskirtinė teisė paslaugas teikti neterminuotai. Ministerija sutartis su jomis pasirašė dar 1994–1995 metais. 

Taryba jau ne kartą yra atkreipusi Vyriausybės bei Seimo dėmesį, kad šios bendrovės nepatiria konkurencinio spaudimo.

„Kai jo nėra, verslas turi mažiau paskatų gerinti prekių ar paslaugų kokybę, mažinti jų kainą ar tobulinti jų teikimo būdus“, – nurodo taryba.

Ano jos, techninė apžiūra nėra tokia specifinė paslauga, kad jos negalėtų teikti daugiau įmonių, kurios konkuruotų, o jeigu tam tikri ribojimai būtini, jie turėtų būti proporcingi ir kuo mažiau riboti konkurenciją.

Taryba siūlo, pavyzdžiui, atsisakyti teritorijos suskirstymo, neberiboti įmonių skaičiaus arba jas atrinkti nuolat skelbiant  konkursus. Be to, ji siūlo įtvirtinti kriterijus paslaugų kokybei, saugiklius dėl galimo interesų konflikto, pavyzdžiui, numatyti ribojimus vienai įmonei teikti ir automobilių remonto, ir techninės apžiūros paslaugas.

Taryba pabrėžė, kad tokių įmonių skaičius, paskirstymas ir atrankos reguliavimas turėtų būti nustatytas įstatyme, o ne ministerijos priimtais teisės aktais, kaip dabar.

Savo vertinimą taryba pateikė Seimo Ekonomikos komitetui.