Krovinių pervežimo bendrovėms trūksta ne vien vairuotojų

Gamybos trikdžiai

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, šių metų balandį, palyginti su pernykščiu balandžiu, sunkiasvorių vilkikų (per 16 t) pardavimai ES susitraukė 10,8 proc., o Lietuvoje – 20,8 proc.

Naujų vilkikų registracijos apimtys ES šalyse tebemažėja nuo 2022-ųjų kovo mėnesio.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, naujų vilkikų gamyba sulėtėjo dėl lustų ir kitų komplektuojančių detalių trūkumo – iš pradžių dėl koronaviruso apribojimų, o dabar ir dėl Rusijos invazijos į Ukrainą stojančio svarbiausių komponentų tiekimo.

Jo teigimu, logistikos ir transportavimo sektoriaus situacija išlieka įtempta.

TTLA konstatuoja: Lietuvos piliečių, tolimųjų reisų vairuotojų, darbo rinka – išsemta.

„Europos krovinių vežimo keliais tarifai per šių metų pirmą ketvirtį pasiekė visų laikų aukščiausią lygį. Antras ketvirtis išlaikė didelių kainų dinamiką ir didelį spaudimą logistikos grandinėms“, – sakė P.Drižas.

Sąnaudos nemažės

Jis pridūrė, kad drastiškas veiklos sąnaudų didėjimas, tiekimo grandinių sutrikimai, transporto rinkos reguliavimo pokyčiai ir karas Ukrainoje sukūrė galingą derinį krovinių tarifų šuoliui.

Krovinių gabenimo tarifai turėtų išlikti aukšti visus 2022-uosius, nes dėl infliacijos, aukštų degalų kainų ir karo Ukrainoje padarinių sąnaudos bus didelės.

Kitas sektoriui reikšmingas pokytis – vasarį įsigaliojusios naujos ES mobilumo paketo taisyklės.

Pasak P.Drižo, kol kas sunku įvertinti jų tiesioginį poveikį pirmo ketvirčio transportavimo išlaidoms ir įkainiams, tačiau kabotažo operacijų apribojimai ir privalomas vilkiko grąžinimas į įsisteigimo šalį daro neigiamą poveikį įmonių veiklos efektyvumui. Šių taisyklių poveikis Europos krovinių pervežimo tarifams išaiškės vėlesniais ketvirčiais.

Konsulatuose – eilės

Lietuvos įmonėms ieškant sprendimų, kaip prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų, jų darbą papildomai sunkina valstybės institucijų nesprendžiamas užsieniečių vairuotojų įdarbinimo klausimas.

„Sektorius pasirengęs įveikti iššūkius, tačiau tam reikalinga esminė sąlyga – lanksti verslo poreikį atitinkanti užsieniečių įdarbinimo tvarka. Mūsų konsulatuose rikiuojasi norinčiųjų dirbti profesionalų eilės, bet jų įdarbinimas stringa. Vairuotojų trūkumą Lietuvoje lemia per ilgas užsieniečių darbinimo procesas“, – pažymėjo P.Drižas.

Pagrindinis resursas užpildant trūkstamas darbo vietas – trečiųjų šalių vairuotojai, kurie TTLA įmonėse dirba lygiomis sąlygomis kaip ES piliečiai. P.Drižas aiškino, kad Lietuvos piliečių, tolimųjų reisų vairuotojų, darbo rinka yra išsemta.

TTLA duomenimis, Lietuvos piliečių, turinčių reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimus vežti tarptautinius krovinius vilkikais, yra apie 40 tūkst., o transporto ir logistikos įmonių darbo rinkos poreikis šiems vairuotojams – apie 70 tūkst.