Kvapą gniaužiantys triukai lietuviui atnešė milijoną sekėjų

1,5 milijono sekėjų vaizdo įrašų kūrimo ir dalijimosi programėlėje „TikTok“, daugiau nei 150 tūkst. socialiniame tinkle „Instagram“ – tai tikrai ne viskas, kuo garsus lietuvis išsiskiria. Motociklų akrobatikos meistras yra vienintelis šios srities pasaulio rekordininkas iš mūsų šalies. Prieš trejus metus Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) jis pasiekė daugiausia apsisukimų ant vieno rato rezultatą, kurio iki šiol nepagerino nė vienas konkurentas.

Su technika nuo vaikystės draugaujantis Š.Kezys pirmą motorolerį gavo dovanų būdamas devynerių. Nuo to laiko su plieniniais žirgais jis nesiskiria jau beveik du dešimtmečius. Po poros metų tėvas jam nupirko pirmąjį svajonių motorolerį „Suzuki Katana“. Vėliau buvo technika, kurią jis ėmė ruošti akrobatikai, montavo apsauginius lankus, keitė stabdžius ir t.t. Standartiškai motoroleriai važiuoja apie 45 km per val., o Šarūno patobulintas išvystydavo net 125 km per val. greitį.

Na, ką galvoju, kaip čia pasitreniravus? Susiradau biuro kėdę ant ratukų ir ėmiau joje suktis. Po kelių bandymų mane supykino.

– Šarūnai, priminkite, kokiomis aplinkybėmis pasiekėte „Guinnesso“ rekordą?

– Buvau dalyvavęs keliose varžybose JAE. Kadangi mėgdavau pademonstruoti vieną kitą triuką, gavau pasiūlymą iš organizatorių siekti pasaulio rekordo. Peržiūrėjus „Guinnesso“ rekordų knygą buvo pateikti keli variantai, iš kurių man priimtiniausias pasirodė – apsisukimai ant galinio rato. Mat, mano firminis pratimas buvo labai greiti apsisukimai pakėlus motociklą ant galinio rato, bet padarydavau tik kokius penkis. O norint patekti į „Guinnesso“ knygą reikėjo per minutę apsisukti daugiau nei trisdešimt kartų. Galutinį patvirtinimą, kad galiu siekti oficialaus rekordo gavau žiemą, mano motociklas jau buvo išsiųstas į JAE. Gal būčiau ieškojęs atsarginio, bet nebuvo prasmės – oro sąlygos išvis neleido treniruotis.

– Tad išvykote visiškai nepasirengęs?

– Na, ką galvoju, kaip čia pasitreniravus? Susiradau biuro kėdę ant ratukų ir ėmiau joje suktis. Po kelių bandymų mane supykino. Supratau, kad teks rimtai lavinti vestibuliarinį aparatą. Ėmiau domėtis, kaip tai treniruoja šokėjai, kurie gali greitai apsisukti daug kartų ir tęsti šokį. Pasimokiau technikų, bet išskridau nebūdamas tikras, kad rekordą pasieksiu. Tiesa, paskutinėmis dienomis pas mus nutirpo ledas, ir nors lauke buvo minus dešimt ar daugiau, šiek tiek pasivažinėjau nusausėjusiu asfaltu. Pirmą tikrą treniruotę surengiau tik rekordo išvakarėse JAE. Tik į paskutinės dienos pabaigą pasiekiau 25–30 apsisukimų ribą, o reikėjo dar daugiau. Varžybų dieną atsibudau išsekęs, nes specialiai mažai valgiau, kad nuo apsisukimų nevemčiau. Rekordo siekėme su profesionaliu „Red Bull“ atletu iš Danijos ir kolega iš Lenkijos. Turėjome po tris bandymus. Pirmuoju bandymu apsisukau 26 kartus, bet liko rezervo, nes likus 10 sek. nugriuvau. Varžovams sekėsi prasčiau. Antruoju bandymu jau padariau 36 apsisukimus – tai tapo pirmuoju tokio pobūdžio pasaulio rekordu. Nuo to laiko niekada nebandžiau jo pagerinti.

– Ką pakeitė „Guinnesso“ rekordininko statusas?

– Piniginės premijos negavau, bet netiesioginės naudos buvo. Atsirado rėmėjų, kurie suteikė savo produkcijos – šalmų, alyvos ir t.t. Be to, šis pasiekimas padidino žinomumą. Tuo metu „Instagram“ socialiniame tinkle turėjau iki 20 tūkst. sekėjų. Dabar – apie 160 tūkst. Dauguma amerikiečių, bet yra ir iš Azijos, Europos. „TikTok“ tinkle mane seka apie 1,5 mln. žmonių.

– Iki pripažinimo buvo ilgas kelias. Kada prasidėjo jūsų profesionali sportinė karjera?

– Pirmos varžybos buvo Alytuje, bet ten dalyvavau net nežinodamas taisyklių. Vėliau pradėjau domėtis, mokytis naujų triukų. Taip ir užsikabinau. Sulaukęs 17-os metų gavau savo pirmąjį motociklą „Kawasaki“. Po kelių mėnesių dalyvavau jau pirmose rimtesnėse tarptautinėse varžybose Kaune, kur užėmiau ar 5–6 vietą iš maždaug 25 dalyvių. Vėliau mano bičiulis Nerijus taip pat nusipirko britvą ir ėmėme treniruotis profesionaliai. Tada prasidėjo kelionės, prizinės vietos, ir pirmasis pripažinimas. Vėliau keli specifiniai triukai mane išpopuliarino socialiniuose tinkluose už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui, vieno iš triukų vaizdo įrašas „TikTok“ tinkle viršijo 30 mln. peržiūrų, o „Instagram“ tinkle – apie 15 mln.

– Kiek motociklų esate turėjęs?

Vien padangų per sezoną sunaudoju 40–60. Čia galinių, priekinių užtenka vos keletos.

– Tokių, kur pavažinėji ir greit parduodi, sunku ir suskaičiuoti. O iš tiesų, tai visi to paties „Kawasaki“ modelio, tik naujesnių gamybos metų. Dabartinis yra 2020 m., kurį drožiu antrą sezoną.

– Kokie specifiniai reikalavimai keliami technikai, su kuria siekiami pasaulio rekordai?

– Pagrindinis reikalavimas, kad būtų kuro įpurškimo sistema, nes senesni motociklai su karbiuratoriais netinka. Variklio galingumo užtenka apie 600 kubinių centimetrų. Reikalingi apsauginiai lankai, didesnė žvaigždė, patobulinta stabdžių sistema, vairas ir t.t. Dėl perdirbimo tokie motociklai išvysto tik 160 km/h greitį, nors gamykliniai galėtų važiuoti iki 300 km/h. Mums svarbiausia ne motociklo greitis, o jautrumas, dinamiškumas.

– Kiek tokios investicijos kainuoja?

– Pavyzdžiui, vien padangų per sezoną sunaudoju 40–60. Čia galinių, priekinių užtenka vos keleto. Pats motociklas gali kainuoti labai įvairiai. Nuo 3 tūkst. eurų galite sumokėti už seną, bet tinkamai paruoštą, iki 10–15 tūkst. už naują. Taip pat dar 5–10 tūkst. turėsite pridėti už pritaikymą akrobatikai.

– Ar niekada nesvarstėte pereiti į žiedines lenktynes ar kitą motosporto rungtį?

– Labiau galvojau apie automobilių šonaslydį, bet ten sumos dar didesnės. Vien gera mašina kainuoja apie 100 tūkst. eurų, o kur dar paruošimas.

– Kas finansuoja jūsų karjerą?

– 90 proc. darbų darausi pats, tad didelė dalis išlaidų atkrenta. O šiaip man tai yra ir pomėgis. Pats esu automechanikas, dirbu „Stuttgart Clinique“, kur aptarnaujame „Porsche“ markės automobilius. Vadovai sudaro sąlygas vystyti sportinę karjerą, todėl sėkmingai galiu derinti ją su darbu.

– Motociklai ir greitis – tiesiogiai susijusios sąvokos. Ar kada turėjote problemų su policija?

– Aš nesu didelis greičio mėgėjas. Gal tik sykį būdamas paauglys susidūriau su pareigūnais, kai Utenoje prie prekybos centro aikštelėje ėmiau važinėti ant vieno rato. Policininkai įsisodino į mašiną ir tėviškai pagrūmojo bent šalmą užsidėti.

– O traumų, ar pavyksta išvengti?

– Sumušimų pasitaiko gana dažnai, bet rimtų sužeidimų nesu patyręs. Tiesa, sykį visiškai sunaikinau motociklą. Atliekant triuką slydo ratas, griuvau, motociklas kelis kartus apsivertė, apsidaužė taip, kad remontas kainavo itin brangiai.