"Swedbank" tyrimo duomenimis, planuodami biudžetą naujai transporto priemonei, lietuviai yra mažiau išlaidūs nei latviai ir estai.

"Turintys galimybę už naują automobilį mokėti didesnę sumą nurodė 61 proc. lietuvių, 54 proc. estų ir 49 proc. latvių", – sakė "Swedbank" vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Šiemet ar per artimiausius vienus dvejus metus turimą automobilį rengiasi pakeisti 39 proc. apklausos respondentų Lietuvoje, 31 proc. Estijoje ir 26 proc. Latvijoje.

Iš Baltijos šalių gyventojų estai naujam automobiliui nusiteikę skirti didžiausią sumą: net penktadalis – daugiau nei 20 tūkst. eurų.

"Visose Baltijos šalyse daugiau nei pusė vairuotojų rengiasi pirkti naudotą automobilį, tačiau tokių gyventojų dalis Estijoje yra mažiausia. Nenaują automobilį planuoja pirkti 52 proc. estų, palyginti su 69 proc. lietuvių ir 65 proc. latvių", − komentavo T.Pulikas.

Iš Baltijos šalių gyventojų estai naujam savo automobiliui yra nusiteikę skirti didžiausią sumą – net penktadalis jų nurodė išleisiantys daugiau nei 20 tūkst. eurų.

Lietuviai ir latviai planuodami biudžetą naujam automobiliui išlaidauti nesiruošia ir, skirtingai nuo estų, didesnę nei 20 tūkst. eurų sumą yra pasiruošę skirti, atitinkamai, tik 8 proc. lietuvių ir 11 proc. latvių.

"Latviai ir lietuviai dažniausiai renkasi automobiliui iki 5 tūkst. eurų. Tokią sumą pasiruošę išleisti atitinkamai 31 proc. lietuvių ir 30 proc. latvių. Automobilį iki 10 tūkst. eurų planuoja įsigyti maždaug kas ketvirtas lietuvis ir latvis", − kalbėjo "Swedbank" atstovas.

Estijoje didžiausia gyventojų dalis (28 proc.) ketina ieškoti automobilio, kainuojančio 10 tūkst.–20 tūkst. eurų.

Tyrimo duomenimis, daugiau pinigų naujam automobiliui planuoja išleisti vidutinio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas uždirbantys respondentai.

"Lietuvos vairuotojai išsiskiria didesniu prielankumu ekologiškesniam transportui – trečdalis jų teigė planuojantys pirkti hibridinį automobilį. Estijoje tokius planus patvirtino 29 proc., o Latvijoje – 24 proc. respondentų", − atkreipė dėmesį T.Pulikas.