Palyginti ramus penkerius pastaruosius metus trukęs laikotarpis, kai nuolat tirpo mašinų vagysčių skaičius, baigėsi. Nors pernykštė statistika dar liudija gana apčiuopiamą 13,2 proc. automobilių vagysčių atoslūgį, bendras nuvairuotų transporto priemonių (t. y. įskaitant puspriekabes, motociklus, vilkikus, keturračius ir t. t.) skaičius jau ūgtelėjo 4,6 proc. Be to, Policijos departamento duomenimis, 2008 m. gruodį vagysčių iš automobilių padaugėjo beveik 400, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007 m.

Tendencijos nepakito

Transporto vagystes tiriančių Kriminalinės policijos biuro pareigūnų parengta ataskaita apie pernykščius banditų išpuolių prieš automobilininkus mažai kuo skiriasi nuo tokių pačių dokumentų, atspindinčių kriminogeninę padėtį Lietuvoje 2007 ar 2006 m. Kai kurie rodikliai sumažėjo, kai kurie šiek tiek ūgtelėjo ar liko nepakitę. Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Darius Zasas, kalbėdamas apie praėjusiais metais užregistruotus mašinvagių akibrokštus, teigė, jog 2007-aisiais bendros nusikalstamumo tendencijos beveik nepakito.

"Per 2008-uosius Lietuvoje užregistruoti 3932 transporto priemonių vagysčių atvejai, tai 172 nusikaltimais, arba 4,6 proc., daugiau nei 2007 m. (3760), tačiau automobilių vagysčių sumažėjo. Pernai buvo pavogta 2185 automobiliai, tai 331 automobiliu, arba 13,2 proc., mažiau nei 2007 m. (2516). Lengvųjų automobilių buvo pagrobta 2061, tai 320 automobilių, arba 13,4 proc., mažiau nei ankstesniais metais. Pavogtų automobilių procentas nuo registruotųjų šalyje transporto priemonių siekia 0,11 proc. (2007 m. – 0,13 proc., 2002 m. šis rodiklis siekė net 0,38 proc.). Šios rūšies nusikaltimų išaiškinamumas panašus, kaip ir lig šiol, – nuvairuotas mašinas atgauna maždaug 29 proc. nukentėjusiųjų", – vardijo D.Zasas.

Pareigūno teigimu, mašinų vagysčių mažėjimą lėmė keletas veiksnių. Visų pirma pamažu "jaunėja" transporto parkas, todėl gatvėse atsiranda vis daugiau automobilių, kuriuose įrengtos gamyklinės apsaugos sistemos, o ir patys žmonės daugiau dėmesio skiria apsaugoti savo turtui. Be to, sumažėjus šios srities nusikaltimų sumažėjo ir pareigūnų, tiriančių transporto priemonių vagystes, darbo krūvis, todėl jie gali labiau atsidėti operatyvinei veiklai, atidžiau nagrinėti kiekvieną atvejį. Pašnekovas teigė, kad svarbu ir tai, jog kriminalistai turi daugiau galimybių naudotis įvairiomis duomenų bazėmis, kuriose sukaupta naudinga informacija.

Geografiniai ypatumai

48 proc. visų pernai užfiksuotų automobilių vagysčių įvykio penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose (2007 m. 53 proc., 2006 m. – 56 proc., 2005 m. – 56 proc., 2004 m. – 63 proc., 2003 m. – 64 proc., 2002 m. – 62 proc., 2001 m. – 63 proc.). Tikėtina, kad šis rodiklis po truputį mažėja ir todėl, kad didžiuosiuose šalies miestuose yra įsteigti autotransporto priemonių vagysčių tyrimo skyriai, kurių darbuotojai profesionaliau tiria tokius nusikaltimus.

Daugiausia automobilių vagysčių atvejų užregistruota Vilniuje – 533, arba 24 proc., (2007 m. – 718, arba 29 proc.) Kaune – 321, arba 14 proc., (2007 – 11 proc.), Klaipėdoje 77, arba 4 proc., (2007 m. 6 proc.), Panevėžyje – 51, arba 2 proc., (2007 m. – 3 proc.) ir Šiauliuose – 80, arba 4 proc., (2007 – 4 proc.).

Dėmesį traukia tai, kad atskirose Lietuvos apskrityse pernai nusikalstamumo tendencijos kardinaliai skyrėsi. Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Alytaus apskrityse pavogtų transporto priemonių skaičius, palyginti su užpraėjusiais metais, sumažėjo nuo 2 iki 34 proc., o Kauno, Šiaulių, Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskrityse ūgtelėjo nuo 7 iki 40 proc.

Vagių prioritetai

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir 2008-aisiais dažniausiai vagiamos buvo 12–16 metų mašinos. Iš iki 1990 m. pagamintų transporto priemonių buvo pagrobta 594 (2007 m. – 613), o nesurastos 268, arba 45,1 proc., ( 2007 m. – 239, arba 39 proc.).

Važinėjantys panašaus senumo mašinomis gali guostis nebent tuo, kad šiai "amžiaus grupei" priskiriamų nuvairuotų automobilių surandama daugiausia. O naujesnių automobilių vagysčių išaiškinamumo procentas mažesnis.

"Statistinių duomenų analizė rodo, kad gana ryškiai skiriasi automobilių, pagamintų iki ir po 1995-ųjų, vagysčių skaičius. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad daugelyje vėlesniais metais sukonstruotų mašinų jau bazinėje komplektacijoje buvo pradėti montuoti gamykliniai imobilizatoriai, todėl tokie automobiliai tapo sunkiau pagrobiami. Kita vertus, pernai akivaizdžiai padidėjo ilgapirščių dėmesys naujiems ir prabangiems automobiliams", – samprotavo D.Zasas.

Dažniausiai vagių taikiklyje atsiduriančių automobilius markių sąrašo viršūnėje, kaip ir ankstesniais metais, įvairūs "Volkswagen" modeliai, paskui – "Audi", BMW, "Mercedes Benz", "Ford" ir t. t. Šių markių mašinų Lietuvoje daugiausia užregistruota, todėl natūralu, kad daugiausia ir pavagiama. Saugiausiais kriminogeniniu požiūriu būtų galima vadinti populiarius automobilius "Škoda", "Hyundai", "Subaru", "Citroën" – jų pavogta nuo 5 iki 10.

Ataskaitoje – naujos pastabos

Nors daugelis dalykų ataskaitoje apie mašinų vagystes jau aprašyti ankstesniais metais, Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 1-ojo skyriaus specialistai užfiksavo keletą naujų tendencijų.

"Akivaizdu, kad ekonomikos sunkmetis į keblią padėtį pastatė nemažai įmonių ir privačių asmenų, išperkamąja nuoma įsigijusių automobilius, o dabar negalinčių mokėti mėnesio įmokų. Keletas praėjusių metų pabaigoje į mūsų akiratį patekusių atvejų leidžia daryti prielaidas, kad artimiausiu metu gerokai išaugs mašinų vagysčių imitacijų skaičius. Paradoksalu, tačiau nusikaltėliai tam tikra prasme išsprendžia ir finansinių sunkumų turinčių žmonių, ir išperkamosios nuomos bendrovių rūpesčius. Tiksliau – perkelia juos ant draudimo įmonių pečių", – teigė D.Zasas.

Pareigūnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vagių bendrininkais kartais tampa transporto įmonės, sutinkančios iš Vakarų Europos šalių tentinėse ar izoterminėse puspriekabėse pargabenti prabangius automobilius. Susigundę tokiu užsakymu, vežėjai rizikuoja prarasti pagrindinį savo darbo įrankį, nes tarkime, Vokietijoje į policijos rankas patekęs toks "naivuolis" beveik visuomet praranda ir vilkiką.

Beje, pastaruoju metu svarstoma idėja sukurti naują dokumentą – savotišką automobilio užsienio pasą, kuris būtų privalomas kertant išorinę ES sieną.

Kalbėdamas apie kitas vagysčių schemas D.Zasas atkreipė dėmesį į Lietuvos įstatymus, leidžiančius į automobilių registrą įtraukti mašinas, kurios užsienyje buvo patyrusios sunkias avarijas ir oficialiai pripažintos "mirusiomis".

"Tai sukuria sąlygas įsigyti suniokotą automobilį, o paskui vogtomis detalėmis jį suremontuoti. Teko matyti mašinų, kurios surinktos iš dviejų ar net trijų "donorų", – pasakojo kriminalistas.

Daugiausia automobilių grobimo atvejų užregistruota:

Vilniuje – 533 arba 24 proc.
Kaune - 321 arba 14 proc.
Klaipėdoje -77 arba 4 proc.
Panevėžyje - 51 arba 2 proc.
Šiauliuose - 80 arba 4 proc.

2008 m. pagrobti ir nerasti automobiliai pagal modelius

Šaltinis: Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausioji valdyba