Pastebimas brangimas

Transporto skelbimų portalo autoplius.lt duomenimis, trečiąjį 2019-ųjų ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje mažėjo M1 bei N1 tipo automobilių sandorių. Šių metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo užregistruota 117,1 tūkst. sandorių, kai per tą patį praėjusių metų laikotarpį įvyko net 122,6 tūkst., arba 4,3 proc., daugiau sandorių. Lietuvoje jau registruotų automobilių savininkų keitimo operacijų sumažėjo beveik 2 proc. Tačiau daug didesne dalimi sumenko naudotų automobilių importo rinka. Nuolatinei registracijai į Lietuvą buvo įvežta 37 tūkst. naudotų automobilių, arba 16,1 proc. mažiau, nei 2018 m. liepos–rugsėjo mėnesiais. Keitėsi ne tik importo dydis, bet ir vietinėje rinkoje pasirenkami automobiliai.

"Pastebėjome, kad šį ketvirtį lietuviai rinkosi beveik trečdaliu mažiau populiariausių "Premium" segmento automobilių, o ekonominės klasės modelių sandorių skaičius išliko stabilus arba keitėsi tik simboliškai", – pakitusius duomenis komentavo autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas akcentavo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį net 15 proc., arba 600 eurų, padidėjo vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina – ji pasiekė 4 400 eurų ribą. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu šis rodiklis siekė 3 800 eurų. Tačiau, anot M.Buzelio, tai nereiškia, kad naudoti automobiliai per metus taip stipriai pabrango.

"Liepos–rugsėjo mėnesiais į šalį buvo įvežta mažesnė senų bei didesnė naujesnių automobilių proporcija. Pernai 16–20 metų amžiaus grupės M1 ir N1 transporto priemonės sudarė 17,1 proc. importo rinkos, o šiais metais jų rinkos dalis sumažėjo iki 12,9 proc. Populiariausia, 11–15 metų amžiaus grupė sudarė 44,8 proc. importo rinkos – 2 proc. punktais mažiau nei prieš metus. Džiugu tai, kad atitinkamomis rinkos dalimis paaugo naujesnių amžiaus grupių automobilių proporcijos", – pasikeitusį pirkėjų pasirinkimą įvardija M.Buzelis.

Iš visų į Lietuvą nuolatinei registracijai įvežtų automobilių 71 proc. dalį praėjusį ketvirtį sudarė dyzeliniai.

Mažėja dyzelinių automobilių

Iš visų į Lietuvą nuolatinei registracijai įvežtų automobilių 71 proc. dalį praėjusį ketvirtį sudarė dyzeliniai. Šio degalų tipo rinkos dalis sumenko 2,5 proc. punkto. Tokia santykinai maža dyzelinių automobilių paklausa, pasak autoplius.lt komunikacijos vadovo, nematyta per paskutinius dešimt metų. Guodžia ir tai, kad pagal alternatyviais degalais įvežamus automobilius Lietuva išlaiko geriausią poziciją Baltijos šalių kontekste.

"Sumažėję prestižinių bei dyzelinių automobilių sandorių kiekiai rodo, kad vairuotojai nežino, kokio siurprizo tikėtis iš valstybės: ar kitąmet jų piniginės tuštės, ar ne. Prasta šio mokesčio koncepcija, sunkiai paaiškinama logika ir beveik neegzistuojanti komunikacija apie tikslus ar galimus rezultatus skubina pirkėjus keisti savo įpročius. Tai pastebime jau dabar", – teigia M.Buzelis.

Naujų automobilių rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas 33,5 proc. augimas. Per liepos–rugsėjo mėnesius Lietuvoje buvo užregistruota net 12,1 tūkst. naujų M1 bei N1 tipo lengvųjų transporto priemonių. Tačiau automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad ne viskas taip pozityvu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

"Antrąjį ketvirtį naujų automobilių sandorių skaičius šoktelėjo net iki 14,6 tūkst., tačiau net 6,7 tūkst. buvo reeksportuota. Reeksportas perkopė 45 proc. visos naujų automobilių rinkos. Beveik kas antras naujas lengvasis automobilis net fiziškai nepasiekia Lietuvos. Pagal tūkstančiui gyventojų atitenkančių naujų automobilių kiekį vis dar esame ES uodegoje", – naujų automobilių rinkos burbulą komentuoja M.Buzelis.Trečiąjį šių metų ketvirtį nauji "Toyota" automobiliai buvo perkamiausi ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Lietuvoje antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo "Volkswagen" ir "Škoda" prekiniai ženklai.

Pažėrė kritikos

Net ir Seimui nepalaiminus taršos mokesčio projekto, paskutiniam 2019-ųjų ketvirčiui autoplius.lt komunikacijos vadovas prognozuoja padidėjusį rinkos aktyvumą. Anot automobilių rinkos eksperto, gali būti, kad naudotų transporto priemonių prekybos verslininkai suskubs parduoti kuo daugiau naudotų automobilių iki Naujųjų metų.

"Tikėtina, kad Aplinkos ministerija savo siūlymą tvarkys tol, kol šiam bus uždegta žalia šviesa. Kokybės šio projekto eigoje tikėtis nereikėtų – darbai gali būti atliekami paskubomis. Ir jeigu nuo sausio 1 d. pirmą kartą Lietuvoje registruojamas automobilis bus apmokestintas už taršą, tikėtina, kad dalis skaidriai dirbančių verslininkų migruos į ir taip gana didelį šešėlį. Reikėtų ieškoti liberalesnių būdų, kaip mažinti taršą, formuoti vairuotojų nuomones, o ne riboti prekybą ar net nukirsti svarbią ekonomikos šaką", – akcentavo komunikacijos vadovas.

"Tvarus taršos mokestis turi būti periodiškas. Taip pat reikia nepalikti labiausiai pažeidžiamų socialinių sluoksnių be pasirinkimo laisvės, o už taršą mokama pinigų suma turi priklausyti ne nuo to, kaip dažnai perkamas ir parduodamas automobilis, o nuo konkretaus automobilio taršos. Kol su Lietuvos automobilių parku žaidžiantys Lietuvos organai to nesupras, tol realios naudos pasiekti nepavyks. Būtų liūdna, jeigu už transporto priemonių taršą surinkti pinigai būtų panaudoti ne automobilių taršai mažinti, o biudžeto skylėms lopyti", – teigė M.Buzelis.