Oficialūs automobilių gamintojų atstovai svetingi ne visiems klientams

Pakeisti variklio alyvą, filtrus ir skirstytuvo diržą – šventa visų įsigijusių nenaują automobilį pareiga, kurią privalu atlikti prieš pradedant džiaugtis pirkiniu. Deja, kartais tai gali būti gerokai sunkiau, nei gali atrodyti. Tam tikrų modelių mašinos yra pernelyg kietas riešutėlis savamoksliams meistrams, dirbantiems garažuose, o kai kurie oficialūs gamintojų atstovai kratosi „svetimų“ rūpesčių.

Senumo minusai

Vilnietis Arūnas, prašęs viešai neminėti jo pavardės, prieš keletą metų užsikrėtė vadinamąja citroenlige. T. y. itin pamėgo prancūziškus „Citroėn“ markės automobilius ir po to, kai nepataisomai sugedo kompaktinės klasės „Xantia“, vyriškis įsigijo prabangų hečbeką „Citroėn XM“. 1999-aisiais pagamintas keturratis iš tiesų atrodė labai solidžiai: odiniame salone sumontuota visa įmanoma komforto įranga, hidraulinė pakaba, o po dangčiu – galingas V6 tipo 3.0 litrų darbo tūrio, 194 AG pajėgumo variklis. Naujas toks automobilis kainavo beveik 180 tūkst. litų.

„Kaip ir dauguma panašaus amžiaus mašinas įsigijusių vairuotojų, visų pirma bandžiau rasti privačiai dirbančius meistrus, kurie specializuojasi remontuodami „Citroėn“ markės automobilius. Tačiau vieni jų atsiprašė negalį imtis tvarkyti tokio tipo variklio, nes neturi patirties, kiti sakė turį labai daug darbo ir žadėjo priimti nebent po 4–5 savaičių. Vengti kai kurių dirbtuvių patarė interneto forumų dalyviai, todėl galiausiai susitaikiau su mintimi, kad reikės plačiai atverti piniginę ir važiuoti į gamintojo atstovybės servisą“, – pasakojo Arūnas.

Tačiau paskambinęs į bendrovę „Veho“ – oficialią „Citroėn“ atstovybę Lietuvoje, Arūnas išgirdo gluminantį atsakymą. „Kai išdėsčiau savo problemas, serviso priėmėjas be jokių ceremonijų pareiškė, kad niekuo negalės padėti. Perklausus, ar tokią poziciją lemia automobilio amžius, „Veho“ darbuotojas patvirtino, kad jie „senienų netvarko“. Tai mažų mažiausiai keista, nes automobilių „Citroėn XM“ gamyba buvo nutraukta tik 2001-aisiais, o šie modeliai buvo parduodami ir Lietuvos rinkoje. Tiesa, mano mašina pirkta ir pirmus šešerius metus buvo eksploatuojama Vokietijoje, tačiau ar tai ką nors keičia?“ – retoriškai klausė nusivylęs vyriškis.

Beje, operacija, kurią ketino atlikti „Ratų“ pašnekovas savo „Citroėn XM“, gana brangi – mažiausia kaina, kurios už variklio skirstytuvo diržo, tempiklių ir guolių keitimą prašė „garažininkai“ – apie 1500 litų. Neoficialiomis žiniomis, firminiame servise šis malonumas kainuoja beveik tūkstančiu litų daugiau.

„Man susidarė įspūdis, kad „Veho“ dirba taip, tarsi nebūtų oficiali „Citroėn“ atstovybė ir neturėtų jokių įsipareigojimų šios markės automobilių savininkams. Jie skiria dėmesio tik tiems klientams, kurie pirko naujus automobilius jų salone. Galbūt jie labai užsiėmę ir nespėja aptarnauti vadinamųjų garantinių klientų, tačiau akivaizdu, kad kai kuriuose garažuose dirbantys meistrai prancūzišką techniką „myli“ labiau“, – samprotavo Arūnas.

Vienkartiniai partneriai

Labai panašius įspūdžius pasakojo ir dar vienas automobilio „Citroėn XM“ šeimininkas Kastytis, važinėjantis 1996-aisiais pagamintu išskirtinės komplektacijos modeliu. Vyriškis teigė, kad vidutiniškai automobilio priežiūrai ir remontui kiekvieną mėnesį skiria iki 400 litų, tačiau visi jie atsiduria jokių „Citroėn“ įgaliojimų neturinčių meistrų kišenėse.

Nors verslininkas prisipažino turįs visus „citroenligės“ požymius ir savo XM myli labiau nei apynaujį tarnybinį „Volvo S60“, tikino kito „Citroėn“ markės automobilio nepirksiąs tik dėl rūpesčių, kurie kyla prireikus ką nors remontuoti.

„Seni „Citroėn“ gerbėjai yra rekomendavę du tris servisus, kurių paslaugomis naudojuosi. Vienų jų specializacija vienokių agregatų remonte, kitų – kitokių, tačiau abejonės, kad visuomet darai tam tikrus kompromisus, niekada neapleidžia. Manau, kad kaip tik tai lėmė incidentą, per kurį vienas mano turėtas „Citroėn XM“ sudegė. Neabejoju, jei mašiną visą laiką būtų remontavę kvalifikuoti meistrai, nieko panašaus nebūtų nutikę. Deja, jiems seni kledarai neįdomūs“, – prisiminė Kastytis.

Bendrovės „Veho“ serviso vadovas Aleksandras Žiličius, komentuodamas senų automobilių remonto ypatumus, teigė, kad nėra laiko ribos, nuo kada mašina būtų laikoma problemiška ir meistrai jos šalintųsi.

„Vienintelė priežastis, dėl kurios seno automobilio savininkams gali būti siūloma palūkėti – didelis serviso užimtumas. Mes iš tiesų teikiame tam tikrą prioritetą klientams, važinėjantiems mašinomis, kurioms galioja gamintojo garantija, tačiau ir jiems kartais tenka laukti“, – pripažino A.Žiličius.

Serviso vadovas taip pat teigė, kad paprastai į oficialią atstovybę „Citroėn“ savininkai kreipiasi tada, kai automobilis jau būna „nugydytas“ savamokslių meistrų.

„Retkarčiais tenka susidurti su mašinomis, kurių agregatų konstrukcija būna tiek pakeista, kad mūsų turima specializuota serviso įranga ir techninė literatūra tampa bevertės. Išspręsti tokias problemas iš tiesų būna labai keblu“, – dėstė „Veho“ serviso vadovas.

Geranoriškumo spąstai

Bendrovės „Sostena“ technikos direktorius Jurijus Belovas, pasakodamas apie rūpesčius, kylančius dėl senų automobilių, teigė, kad nors daugeliu atvejų tokias mašinas sutvarkyti iš tiesų būna sunkiau, klientai dažniausiai įvertina pastangas.

„Tarkime, „Volvo“ bet kuriam modeliui garantuoja, kad tieks visas įmanomas atsargines detales 10 metų po to, kai nutraukiama jo gamyba. Tačiau dar nepasitaikė atvejo, kad negalėtume kam nors padėti suremontuoti kokios nors mašinos, kurių gamintojams atstovaujame“, –
tikino J.Belovas.

Pašnekovas pastebėjo, kad imantis tokių darbų tiesiogine prasme didžiausia rizika glūdi geležyje: pamėginus atsukti kurį nors varžtą paaiškėja, kad jis amžiaus ir korozijos paveiktas taip, jog tik pajudintas lūžta. Todėl remontuoti reikia daugiau ir tai brangiau kainuoja.

„Iš esmės mes esame viešos paslaugos teikėjai, turintys gamintojo įgaliojimus ir įpareigojimus, todėl atsisakyti tvarkyti kokią nors mašiną neturime teisės. Tačiau žinau istorijų, kai senų mašinų savininkai servise maldaudavo pagalbos, o jos sulaukę, po savaitės savo gelbėtojus pradėdavo šokdinti su vartotojų teisių gynimo institucijomis“, – pasakojo „Sostenos“ technikos direktorius.

Antausis amerikiečiams

Minų laukas tyko visų, įsigijusių Šiaurės Amerikai skirtą automobilį. Vilnietis Martynas prieš keletą savaičių džiūgavo sulaukęs automobilio „Mazda CX-7“, kurią jo bičiuliai nupirko iš oficialios „Mazdos“ atstovybės anapus Atlanto. Tačiau parplukdžius mašiną į Lietuvą laukė keletas nemalonumų.

„Ieškojau automobilio su automatine pavarų dėže, o Europos rinkai skirtos „Mazdos CX-7“ komplektuojamos tik su mechaninėmis pavarų dėžėmis. Be to, JAV šis modelis parduodamas beveik 40 tūkst. litų pigiau nei Lietuvoje, todėl ryžtis įsigyti pirkinį nebuvo sunku“, – pasakojo Martynas.

Nors JAV ir Europos rinkoms skirtos „Mazdos CX-7“ yra visiškai identiškos (šis modelis surenkamas „Mazdos“ gamykloje Hirosimoje), atkeliavusio į Lietuvą automobilio vyriškis negalėjo užregistruoti. Pasirodo, visos iš trečiųjų šalių atgabentos naujos mašinos registruojamos tik pateikus atitikties ES reikalavimams sertifikatą.

„Kadangi nenaujoms, t. y. pirktoms iš privačių asmenų, mašinoms tokio sertifikato nereikia, šią problemą išsprendėme labai paprastai –
savo „Mazdą CX-7“ pardaviau pirkėjui iš JAV, o kitą dieną ją vėl nusipirkau jau kaip nenaują, kuriai nebereikia jokių sertifikatų“, –
apie tautinės biurokratijos ypatumus pasakojo Martynas.

Antras nemalonių siurprizų raundas vyriškio laukė susisiekus su Lietuvoje veikiančia „Mazdos“ atstovybe, bendrove „Vilniaus Vista“.

„Kadangi JAV nėra reikalavimo šviesiu paros metu važinėti įjungtais žibintais, o „Mazdos CX-7“ jie automatiškai užsidega tik pradėjus temti, ketinau paprašyti firminio „Mazdos“ serviso meistrų, kad jie pakeistų žibintų veikimo algoritmą pagal mūsiškes Kelių eismo taisykles. Deja, paskambinęs į „Vilniaus Vistos“ servisą išgirdau kategorišką atsakymą. Priėmėjas pareiškė, kad iš JAV atkeliavusio automobilio netvarkys. Pasiteiravus „kodėl?“, atšovė, kad „mes Amerikai neatstovaujame“. Dar daugiau, jis išrėžė, kad netgi norėdamas pakeisti variklio alyvą pagalbos turėsiu ieškoti bet kur, tik ne „Mazdos“ atstovybėje“, – pasakojo Martynas.

Suglumintas tokio atsakymo vyriškis paskambino į Vokietijoje įsikūrusią „Mazda Europe“ atstovybę ir uždavė tuos pačius klausimus. Ten buvo paaiškinta, kad jei amerikinė „Mazda CX-7“ visą laiką bus eksploatuojama Europoje, galima ne tik perprogramuoti visas kompiuterio programas, atėjus laikui atlikti techninę apžiūrą, bet netgi perkelti gamintojo suteiktą garantiją.

Rinkos apsauga

Automobilius „Mazda“ importuojančios bendrovės „Inchcape Motors“ ryšių su klientais vadovas Baltijos šalyse Justas Nekrošius, komentuodamas šią istoriją, pripažino, kad „Vilniaus Vistos“ serviso darbuotojai greičiausiai ne visiškai tiksliai išsiaiškino situaciją ir nesugebėjo tinkamai atsakyti klientui.

„Kai kuriuos serviso darbus amerikiniams automobiliams galime atlikti be jokių problemų. Tarkime, remontuoti važiuoklę, kėbulą, keisti variklio alyvą ar pan., tačiau toli gražu ne viską. Nors
diagnostikos kompiuterį prie mašinos galima prijungti, tam tikrų kodų mes nežinome, nes jie skiriasi nuo naudojamų Europos rinkoje. Tai logiška, nes pats gamintojas numatė savotiškus saugiklius atskiroms rinkoms. Žmonės, perkantys automobilius anapus Atlanto, turėtų suvokti, kad drauge įsigyja ir papildomų rūpesčių, nes iš tiesų ne visais atvejais sulauks pagalbos iš vietos prekybos agentų“, – aiškino J.Nekrošius.