Automobilių rinkos ekspertai skaičiuoja, kad maždaug net 23 tūkst. automobilių su suklastota rida parduodami kasmet. Esą apsimoka – ridos atsukimas gali padidinti automobilio kainą net ketvirtadaliu.  

Plačiau situaciją komentavo Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gabartas. 

– Kokie dabar yra skaičiai? Nuo liepos atsukta rida žymima kaip kol kas nedidelis trūkumas? Galbūt turite kažkokius pernai metų skaičius? 

– 2022 metų skaičius yra apie beveik 7 tūkst. automobilių, praeitais metais, preliminariais duomenimis, daugiau nei 10 tūkst. kilometrų pakoreguoto odometro buvo 3650. Tarsi tendencija yra šiek tiek mažėjanti, galbūt žmonės išgirdo, kas tai per bėda ir pradėjo daugiau kreipti dėmesį įsigydami automobilį, reikalaudami paaiškinti, kodėl rida sumažėjo, pasitikrinti ją galima ir pačiam paėmus techninės apžiūros lapą, nes ten yra fiksuojama šešių paskutinių vizitų statistika. Gali stebėti, kaip rida kito kas dvejus metus, tad jeigu sumažėjo arba nesikeitė, matyt, buvo kažkokia priežastis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas laukia tų žmonių, kurie neapžiūrės ir nusipirks automobilį su atsukta rida? 

– Yra dabartinis pasiūlymas, pateikti prašymą ar buvo remontuotas prietaisų skydelis, arba pasirūpinti, kad rida atitiktų tokią, kokia „teoriškai“ yra teisinga. Kokia ta teisinga, niekas nežino. 

Kaip gauti pažymą yra nesunku nuspėti, ją reikėtų nusipirkti. Sprendimai, kurie yra siūlomi, kuriuos yra sumodeliavę teisės akto kūrėjai, yra neatlaikantys kritikos. Abu šie dalykai – tiek nusipirkti pažymą, tiek pakoreguoti pačiam odometro parodymus – yra nusikaltimas. Tai yra duomenų klastojimas. Kadangi liko pusantrų metų iki sugriežtintos tvarkos, kai atsukta rida bus vertinama kaip didelis trūkumas su kuriuo negali dalyvauti eisme, nors automobilis techniškai nepriekaištingas, niekam nekelia pavojaus.  

Abu šie dalykai – tiek nusipirkti pažymą, tiek pakoreguoti pačiam odometro parodymus – yra nusikaltimas.

Iš tiesų visi tikimės, kad bus sugalvotas kažkoks logiškas sprendimas, kaip spręsti tą problemą – ridų klastojimą, nes kartą į du metus pasitikrindamas, fiksuodamas techninėje apžiūroje, nežinai, kas su tuo automobiliu vyko nuo jo atvažiavimo, sakykime, į Lietuvą iš Vakarų Europos šalių, nes duomenys nėra automatiškai perkeliami į lietuviškas informacines duomenų bazes. Jeigu, sakykime, automobiliais prekiaujantis žmogus atvažiuoja su tarkime vokiška galiojančia techninės apžiūros istorija, ją pateikia „Regitroje“ galėdamas tarsi iš karto registruoti. Tokiu atveju duomenys persikeltų ir į lietuvišką duomenų bazę, bet jeigu iš pradžių pakoreguoja odometrą ir tada atvažiuoja į techninės apžiūros centrą, tokiu atveju, legalizuoja suklastotą raidą.  

– Ką galėtume daryti, kad apsaugoti tuos žmones, kurie nesužiūri 6 metų ridos, o nusiperka automobilius su atsukta rida?  

– Mūsų manymu, sistema galėtų būti padaryta iš to, kad pačioje „Regitroje“ fiksuojant automobilio savininko pakeitimą būtų įrašomi atitinkami duomenys, kiek tuo metu automobilis yra nuvažiavęs. Kiekvieną kartą atvažiavus į servizą, atliekant remonto darbus, būtų fiksuojama rida, apdraudžiant. Keletas tokių tarpinių grandžių, kurios įvyksta neišvengiamai į metus ar pusė. Užfiksuojant ridą, būtų gerokai paprasčiau užduoti klausimus, kas atsitiko, kodėl dabar skaičius prietaisų skydelyje yra mažesnis negu, kad buvo prieš 2 ar 3 metus. 

Kol techninės apžiūros įmonės dar renka duomenis, kiek automobilių važinėja su atsukta rida, „carVertical“ turi duomenis, kiek iš viso Lietuvoje yra tokių automobilių. 

Apie tai papasakojo automobilių rinkos ekspertas, „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. 

– Kiek visoje Lietuvoje važinėja tokių automobilių, kurie yra su atsukta rida? 

– Tokį kaip tikslų skaičių įvardinti būtų labai sunku, bet remiantis mūsų duomenimis, sukaupę šimtus tūkstančių automobilių istorijų duomenis, galime sakyti, kad maždaug 8,4 proc. naudotų automobilių Lietuvoje turi suklastotos ridos požymių. Jeigu atsižvelgtume į tai, kad Lietuvoje važinėja maždaug 1,7 milijono registruotų naudotų automobilių, skaičiai yra pakankamai dideli. 

Taip pat, jeigu pažiūrėtume, kad kasmet įvyksta apie 280 tūkst. naudotų automobilių sandorių, tai maždaug kasmet 23 tūkst. automobilių su suklastota rida pakeičia savininką. Tokios maždaug yra apimtys ridos klastojimo Lietuvoje. 

– Ar galima nupiešti automobilio portretą? Ar tai senesni, ar naujesni automobiliai? Ar yra kažkokia markė, kuri yra dažniausiai atsukinėjama? 

– Kad kažkokia viena specifinė markė labai išsiskirtų, taip nėra. Tą dalyką daro absoliučiai visiems automobiliams. Tai yra labai pigi ir paprasta priemonė dirbtinai sukelti automobilio vertę. Mūsų skaičiavimais, ta vertė sukyla netgi iki reikšmingų 25 proc. Populiariausi automobiliai su suklastota rida yra tie, kurie populiariausi šalyje, BMW, „Volkswagen“, „Ford“, „Opel“. Tokie automobiliai, kuriuos renkasi masės žmonių.