Net jei pačiam vairuotojui "akutės", įdaužos ar plauko tipo įtrūkimai atrodo esant smulkmena, priklausomai nuo automobilio stiklo traumos pobūdžio ir vietos, techninės apžiūros kontrolieriai gali laikytis visiškai kitokios nuomonės.

Kalbant apie automobilio stiklus, svarbiausias trūkumo klasifikavimo kriterijus yra vieta, kurioje atsirado įdauža ar įtrūkimas. Identiško dydžio defektas vienu atveju gali būti laikomas nereikšmingu, o kitu – jei patenka į vairuotojo tiesioginio matomumo zoną – bus pripažintas dideliu trūkumu ir techninės apžiūros centrą teks lankyti dar kartą, prieš tai stiklą suremontavus ar pakeitus. Šia zona vadinama 300 mm pločio stačiakampis, kurios vidurinė linija eina per vairaračio centrą, viršutinis kraštas sutampa su valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus kreive, apatinė riba yra linija, išvesta per aukščiausiai vairuotojo pusės apatiniu stiklo valytuvo kraštu nuvalytą stiklo paviršiaus tašką.

Tecninės apžiūros patikrą pavyks įveikti, jei bus ne daugiau kaip dvi tokio pat dydžio įdaužos, o atstumas tarp defektų taškų ne mažesnis kaip 150 mm. Be to, stiklo paviršius vairuotojo matymo zonoje neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas.

Mažesni reikalavimai keliami antrai priekinio stiklo zonai, kuriai priskiriamas likęs vairuotojo ir keleivio pusių valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas, abipus menamų Ipirmos zonos ribų. Čia jau toleruojamos šiek tiek didesnės įdaužos, atstumas tarp trijų tokių pažeidimų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. TA kontrolieriai nedideliu trūkumu laikys ir antroje zonoje esančius plauko tipo įtrūkimus, jei jie neviršys 100 mm. Kaip ir svarbiausioje matomumo zonoje čia stiklo paviršius neturi būti matinis, neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines juostas, o stiklas negali būti atsisluoksniavęs.

Dar atlaidžiau vertinami trečioje (juosta žemiau vairuotojo ir keleivio pusių valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus) ir ketvirtoje zonose (viršutinis valytuvų šluotelių neliečiamas stiklo paviršiaus plotas) esantys stiklo defektai: jų gali būti ne daugiau kaip penki, išsibarstę ne mažesniu kaip 50 mm atstumu.

Techninių ekspertizių įmonės "Transporto studijos" direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad, kalbant apie stiklą, svarbiausiais laikomi du dalykai.

"Visų pirma, nors stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), tačiau pažeistas jis praranda 90 proc. tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir trukdyti vairuotojui. Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose lūžta, taip klaidindami ar blaškydami. Juos galima palyginti su miniatiūriniu akmenuku, įkritusiu į batą, ar krislu akyje. Net jei kurį laiką tai atrodys nevertu dėmesio dalyku, vairuotojas kur kas greičiau pavargs ir taps potencialiu grėsmės šaltiniu visiems eismo dalyviams, – pastebi R.Vėlavičius. – Be to, stiklo įdaužos labai trumpina valytuvų šluotelių tarnavimo amžių, todėl matomumo kokybė sparčiai prastėja."

Net jei stiklo pažeidimai atsiranda tose zonose, į kurias TA kontrolieriai nekreipia dėmesio, patartina kiek įmanoma greičiau pasirūpinti jų remontu.