Padėti Lietuvos saugaus eismo specialistams, desperatiškai ieškantiems būdų sumažinti tragedijų šalies keliuose skaičių, pasišovė dar vieni pagalbininkai. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai šį pirmadienį surengė konferenciją „Saugus eismas – kiekvieno atsakomybė“, joje patirtimi dalijosi Nyderlandų nacionalinio kelių saugumo tyrimo (SWOV) instituto direktorius Fredas Wegmanas.

Lyderio pamokos

Pristatydamas Olandijos laimėjimus užtikrinant saugų eismą svečias atkreipė dėmesį, kad jų šalis, nors ir turi beveik penkiskart daugiau gyventojų, vis dėlto yra labai panaši į Lietuvą. „Mūsų šalis, kaip ir Lietuva, garsėja gerai išplėtotu transporto paslaugų sektoriumi. Be to, dažnai juokaujama, kad dviračių Olandijoje yra daugiau, nei gyvena olandų, todėl eismas mūsų keliuose iš tiesų labai intensyvus“, – pasakojo F.Wegmanas.

Tačiau tuo šalių panašumai baigiasi. Pagal mažiausią keliuose įvykstančių avarijų ir žūvančiųjų skaičių Olandija yra neabejotina visos Europos lyderė (per metus milijonui gyventojų čia vidutiniškai tenka 48 žuvę žmonės), o Lietuva – absoliuti autsaiderė. Mūsų šalyje milijonui gyventojų tenka 223 kasmet avarijose žūvantys nelaimėliai. T. y. beveik 5 kartus daugiau nei Olandijoje ir 2,5 karto daugiau nei vidutiniškai ES.

Prioritetas – žmonių gyvybės

Pasakodamas apie priemones, kuriomis buvo pasiekta tokių rezultatų, F.Wegmanas pripažino, kad Olandija irgi išgyveno krizę, kai apie 1970–1975 m. eismo nelaimių smarkiai išaugo, o žuvusių per jas skaičius padidėjo beveik trigubai, iki 3400.

„Kai atsakymų į klausimą, kodėl įvyksta avarijos, buvo pradėta ieškoti aukščiausio lygio institucijose, pasirodė, kad ši problema nepaprastai sunki. Incidentus keliuose lemia daugybė veiksnių, todėl versti kaltę vien tik nepatyrusiems ar savo gebėjimus valdyti automobilį pervertinantiems vairuotojams negalima. Atsakomybė dėl nelaimių keliuose yra kolektyvinė, o ne asmeninė“, – dėstė F.Wegmanas.

Vardydamas priemones, kurių buvo imtasi Olandijoje, SWOV instituto direktorius pabrėžė, kad politikai šią problemą pripažino prioritetine ir aktyviai rėmė ekspertų siūlomas eismo saugumo programas. Jo teigimu, politinė valia yra gerų rezultatų pagrindas, jei tų rezultatų siekiama tinkamomis priemonėmis.

„Patirtis rodo, kad aiškinantis, kas lemia vienus ar kitus eismo įvykius, labai lengva apsirikti ir nueiti klaidingu keliu. Kad taip neatsitiktų, avarijos turi būti kruopščiai analizuojamos, duomenys apie jas kaupiami, atidžiai stebima, kaip ir kodėl keičiasi situacija. Olandijoje tai daro 40-ies nepriklausomų mokslininkų, dirbančių SWOV institute, komanda, koordinuojanti eismo saugumo programas, vertinanti jų efektyvumą, teikianti pasiūlymus ir t. t.“, – pasakojo F.Wegmanas.

Pavyzdžiui, vadinamosios juodosios dėmės Olandijos keliuose per pastaruosius 20 metų beveik išnyko. Dabar tose vietose įvyksta viso labo 1,8 proc. visų tragiškų avarijų.

Permainų praktika

F.Wegmanas akcentavo, kad nors politikų vaidmuo mažinant avaringumą yra itin svarbus, vien tik kokybiškų eismo saugumą veikiančių įstatymų nepakanka.

„Nacionalinės eismo saugumo programos, efektyvus jų koordinavimas, ilgalaikiai ir trumpalaikiai uždaviniai yra labai svarbu, tačiau reikia prisiminti, kad paprasti žmonės įstatymų neskaito. Juos informacija pasiekia kitais būdais, todėl daug priklauso nuo žiniasklaidos ir įvairių akcijų efektyvumo“, – konferencijoje kalbėjo SWOV instituto vadovas.

Svečias ragino saugaus eismo ekspertus Lietuvoje analizuoti visų šioje srityje gerų rezultatų pasiekusių Europos šalių patirtį ir ja naudotis. F.Wegmanas pažadėjo konferencijos dalyviams suteikti visą informaciją, sukauptą SWOV instituto.