Šiam tikslui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos skirta 300 tūkst. eurų. Didžiausias dotacijos dydis vienam pareiškėjui – 60 tūkst. eurų.

Finansavimas teikiamas padangų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, atliekoms surinkti, vežti ir naudoti arba eksportui į kitas ES šalis. Finansuojama 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paraiškas galima teikti iki 2022 m. rugsėjo 30 d. per informacinę sistemą APVIS.

Per metus Lietuvoje surenkama iš viso per 1 tūkst. t bešeimininkių padangų atliekų.

Savivaldybėms bešeimininkių padangų atliekoms sutvarkyti 2022–2023 m. jau anksčiau buvo skirta per 435 tūkst. eurų ir planuojama sutvarkyti daugiau kaip 4 tūkst. t padangų atliekų. Su šiuo kvietimu planuojama, kad papildomai bus sutvarkyta dar 1,3 tūkst. t neleistinais būdais atsikratytų padangų.

Per metus Lietuvoje surenkama iš viso per 1 tūkst. t bešeimininkių padangų atliekų.

Anot aplinkosaugos ekspertų, griežtai draudžiama atsikratyti senų padangų, jas bet kur numetus, jau nekalbant apie pamiškes ar kitus gamtos kampelius. Jeigu jos ten ir liks gulėti, tai gulės mažiausiai 120 metų – kol suirs. Padangos dėl aplinkos poveikio dūlija, išsiskiria sveikatai pavojingų cheminių medžiagų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už aplinkos teršimą numatytos baudos taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2 400 eurų.