Kelyje automobilius lenkiame kasdien. Bet ar susimąstome, kaip brangiai gali kainuoti blogai apskaičiuotas lenkimo manevras? Saugaus eismo ekspertai laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ paaiškino klaidas, kurias daro kai kurie vairuotojai.

Tirdami tragiškas eismo nelaimes, įvykusias lenkiant, pareigūnai girdi tuos pačius pasiteisinimus.

„Vienas iš pasiteisinimų – kad žmogus kažkur skubėjo, norėjo sutaupyti keletą minučių. Kai šis pasiaiškinimas neįtikina, žmogus sako, kad neužteko automobilio techninių galimybių, kad spėtų aplenkti ar neįsibėgėjo; nespėjo persirikiuoti, jam kažkas sutrukdė“, – vairuotojų pasiteisinimus vardija Alvaras Bacevičius, Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas.

Bet vairavimo profesionalai turi kitokią nuomonę – jie sako, kad lenkimo manevrai tragiškai baigiasi dažniausiai ne dėl skubėjimo ar techninių automobilio savybių.

„Viena iš bėdų yra ta, kad vairuotojai nesupranta, kiek iš tikrųjų reikės atstumto tam, kad aplenktų, apvažiuotų lenkiamą automobilį ir saugiai grįžtų į savo juostą“, – pasakoja vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas.

Reikėtų prisiminti ir tai, kad, norint aplenkti kitą automobilį, reikėtų važiuoti bent 20-čia kilometrų greičiau negu lenkiama mašina. Ar taip neviršysite leistino greičio, ar tokiu greičiu važiuosite tikrai saugiai – į šiuos klausimus sau atsakyti gali tik pats vairuotojas.

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ atliko eksperimentą, kuris parodė, koks atstumas reikalingas lenkiant automobilį.

Plačiau žiūrėkite reportaže.