Norvegijos politikai taip pat sutarė, kad iki 2030 m. visi sunkieji krovininiai automobiliai ir 75 proc. ilgųjų distancijų autobusų neterš oro. Vis dėlto ne tik norvegai siekia gerokai sumažinti anglies dvideginio, kurį išmeta automobiliai miestuose, kiekį, tai bando padaryti ir kiti miestai. "Kauno diena" siūlo susipažinti su miestais, kurie eidami šia kryptimi padarė daugiausia.

Oslas

Norvegijos sostinės centre, likus šešeriems metams iki visiško automobilių su vidaus degimo varikliais draudimo, nuo 2019-ųjų sausio ketinama visiškai uždrausti transporto eismą.

Oslo valdžia nukreipė labai daug investicijų į viešojo transporto infrastruktūros plėtrą, o daugiau kaip pusšimtis kilometrų kelių, kuriuose dabar važinėja automobiliai, bus paversti dviračių takais.

Madridas

Madride planuojama 500 akrų miesto centro teritorijoje uždrausti važiuoti automobiliais. Dabar miesto projektuotojai ir architektai rengia projektus, 24 judriausias Madrido gatves paversiančius patogesnėmis judėti pėsčiomis ar dviračiais nei automobiliais.

Ši iniciatyva yra dalis Madrido mobilumo plano, kurio tikslas sumažinti kasdienį važinėjimą automobiliu nuo 29 iki 23 proc. Vairuotojai, kurie nepaisys naujų draudimų, mokės beveik 100 eurų siekiančią baudą. Labiau taršesniems automobiliams planuojama pakelti ir mokestį už stovėjimą.

Šengdu

Čikagos architektai Adrianas Smitas ir Gordonas Gillas sukūrė naują gyvenamąją erdvę šiam Kinijos miestui. Mieste viskas sukurta taip, kad daug patogiau eiti pėsčiomis nei važiuoti.

Beje, gatvės suprojektuotos taip, kad visas miesto vietas pėsčiomis būtų galima pasiekti daugiausia per 15 min. Kol 80 tūkst. gyventojų turinčiame mieste dar visiškai neuždrausti automobiliai, jais naudotis galima tik pusėje miesto gatvių.

Hamburgas

Šio šiaurinio Vokietijos miesto valdžia siekia, kad vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu taptų pagrindiniais susisiekimo mieste būdais.

Per artimiausią dešimtmetį tikimasi sumažinti automobilių skaičių, dalį miesto gatvių paverčiant praeinamomis ar išvažiuojamomis tik pėstiesiems ir dviratininkams. Šis projektas vadinamas "Žaliuoju tinklu". Jo tikslas, kad kuo daugiau miesto vietų būtų lengvai pasiekiamos pėsčiomis ar važiuojant dviračiu, o ne automobiliui. Iki 2035-ųjų "Žaliasis tinklas" turėtų būti aprėpęs jau apie 40 proc. miesto.

Kopenhaga

Šiandien bent pusė Kopenhagos gyventojų tvirtina į darbą važiuojantys dviračiu. Tokius rezultatus miestui pavyko pasiekti dar 1960-aisiais pradėjus diegti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklus.

Danijos sostinėje dabar yra daugiau kaip 350 km dviračių takų, o gyventojai čia turi mažiausiai automobilių visoje Europoje.

Dar vienas tikslas, kurį sau išsikėlė Kopenhagos politikai, sukurti dviračių greitkelius, kuriais būtų galima sklandžiai susisiekti su toliau nuo miesto centro esančiais mikrorajonais.

Paryžius

Kai Paryžiuje vienai dienai buvo uždrausta į miesto centrą įvažiuoti automobiliais su lyginiais numeriais, oro tarša mieste sumažėjo 30 proc. Dabar miesto administracija siekia, kad centrinėje dalyje automobilių neliktų visai.

Nuo 2016 m. liepos į miesto centrą darbo dienomis negalima įvažiuoti automobiliais, pagamintias anksčiau nei 1997 m. Jeigu tokio automobilio vairuotojas atvyksta į miesto centrą, jo laukia bauda. Vis dėlto savaitgaliais šis draudimas negalioja.

Paryžiaus meras taip pat tvirtina, kad artimiausiu metu bus padvigubintas dviračių takų skaičius, o kai kuriomis gatvėmis nuo 2020-ųjų bus galima važiuoti tik elektromobiliams.

Londonas

Kaip ir Paryžiuje, taip ir Jungtinės Karalystės sostinėje nuo 2020-ųjų ketinama uždrausti į miestą įvažiuoti automobiliais su dyzeliniais varikliais.

Kol kas miesto valdžia yra įvedusi mokestį dyzeliniams automobiliams, įvažiuojantiems į miesto centrą piko valandomis. Tokių automobilių vairuotojams tenka atseikėti beveik 13 eurų ekologinį mokestį.

Briuselis

Dauguma Briuselio centrinių gatvių yra skirtos vien tik pėstiesiems. Jos tokios yra jau ilgą laiką. Dėl to Europos sostinė yra antra pagal zonų tik pėstiesiems skaičių Europoje po Kopenhagos.

2002-aisiais Briuselyje buvo surengta pirmoji "Mobilumo savaitė", kurios metu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į oro taršą ir raginama persėsti iš individualaus transporto į viešąjį.

Meksikas

Šio Vidurio Amerikos miesto valdžia nusprendė, kad dvi dienas per darbo savaitę ir du šeštadienius per mėnesį į miesto centrą bus ribojamas transporto srautas.

Kurioms transporto priemonėms galima patekti į miesto centrą, o kurioms ne, sprendžiama pagal valstybinius transporto priemonių numerius.

Niujorkas

Šis JAV miestas rengiasi automobilių draudimams jau artimiausiu metu, todėl yra didinamas pėsčiųjų ir dviratininkams skirtų alėjų skaičius, daug dėmesio skiriama geram viešojo trasnporto pasiekiamumui.

Taimso, Herald, Madisono aikštės jau yra skirtos vien tik pėstiesiems.

Komentaras

Povilas Mačiulis,

Kauno vicemeras

Didieji Vakarų Europos ar Skandinavijos miestai, spręsdami eismo problemas, priima gana radikalius sprendimus. Kaune tos problemos, kurias sprendžia kiti miestai, nėra tokios didelės. Vis dėlto esame pasirinkę labai konkrečią kryptį, kurios esmė yra paprasta – Kauno miesto centras visų pirma turi būti pritaikytas ir patogus pėstiesiems ir dviratininkams. Per šiuos ir kitus metus sutvarkysime visų miesto centre esančių gatvių šaligatvius. Šįmet pradėjome dviračių revoliuciją "Like Bike", kurios esminis tikslas – per ateinančius trejus metus penkis kartus padidinti dviračius kaip susisiekimo priemonę naudojančių kauniečių skaičių. Revoliuciją pradedame nuo miesto centro, kuriame visos gatvės bus pritaikytos dviračiams. Lygiagrečiai tiesiame arba artimiausiu metu pradėsime tiesti magistralines dviračių jungtis iš centro į visus didžiuosius miesto miegamuosius rajonus. Norime pasiekti, kad dviratis būtų pats akivaizdžiausias pasirinkimas visiems kauniečiams, kurie į darbą nori nuvažiuoti greitai, saugiai, patogiai ir visiškai nemokamai.