Apibendrino rezultatus

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ kaupia didelius duomenų kiekius apie lengvųjų (M1 ir N1 klasių) automobilių apžiūras. Analizuojant didžiausius trūkumus, atimančius galimybę dalyvauti viešajame eisme, pastaruoju metu pastebimos kokybinės permainos.

Lyginant 2023-iųjų ir 2024-ųjų metų statistiką, 50 dažniausiai fiksuojamų problemų sąraše situacija daugiau nei pusėje vertinamų aspektų minimaliai pagerėjo.

Tradiciškai daugiausia trūkumų aptinkama vertinant artimųjų šviesų ir rūko žibintų, taip pat valstybinio numerio apšvietimo ir stabdymo žibintų būklę. Automobilių su netvarkingais, nedegančiais ar netinkamai sureguliuotais kovos su tamsa įrankiais sumažėjo nuo maždaug 13 proc. iki 12,3 proc.

Tiesa, galima daryti prielaidą, kad skaičiai ne visai tiksliai atspindi situaciją keliuose. Mat nemenka transporto priemonių dalis pagydoma jau atvykus į TA stotį ir pasiekus žibintų patikros stendą. Jei žibintų reguliavimo mechanizmas nesugadintas, kontrolieriai suteikia galimybę ir reikiamus įrankius šią problemą sutvarkyti paties transporto priemonės šeimininkams. Todėl automobiliai į eismą sugrąžinami su tinkamai važiavimo trajektoriją apšviečiančiais ir kitų vairuotojų neakinančiais žibintais.

Išvados: pakabos gedimų skaičius neretai pasako ir to rajono kelių būklę. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Rizika pamesti ratus

Antra dažniausiai nustatoma problema – netvarkingos pakabos lankstinės jungtys ir lankstai. Jos mastas praėjusiais metais statistikos grafose liko beveik nepakitęs. 2023-iaisiais tokių bėdų turėjo 10,58 proc. automobilių, o pernai – 10,62 proc.

Kauno ar Marijampolės TA įmonėse neigiamų išvadų dėl klibančių šarnyrų ar stabilizatorių bemaž trečdaliu mažiau nei Lietuvos vidurkis.

Įdomu tai, kad žvelgiant į regionus, kuriuose pakabos trūkumų pastebi TA kontrolieriai, peršasi išvada ne tik apie automobilių amžiaus ar techninės būklės skirtumus. Šių trūkumų gausa daug pasako ir kelių kokybės skirtumus. Pavyzdžiui, Kauno ar Marijampolės TA įmonėse neigiamų išvadų dėl klibančių šarnyrų ar stabilizatorių bemaž trečdaliu mažiau nei statistinis Lietuvos vidurkis. O Utenos apskrityje šių  trūkumų kone 60 proc. daugiau.

Technikos ekspertai vairuotojus ragina šias pastabas vertinti ypač atidžiai, nes būtent lankstai jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti transporto priemonę. Važiuojant nelygiu keliu jie reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę. Eksploatuojant automobilį su stipriai sudėvėtais šarnyrais rizikuojama pačiu netinkamiausiu metu (dideliu greičiu posūkyje) prarasti vieną ar net abu vairuojančius ratus.

Svarbu: vairuotojai pamiršta apie valstybinio numerio pritvirtinimo ir apšvietimo svarbą. / E. Ovčarenkos / BNS nuotr.

Tarša – didėja

Trečius metus iš eilės mažiau automobilių išbrokuojama dėl aptinkamo variklio ir pavarų dėžės skysčių nuotėkio. Pernai tokių trūkumų atsivežė 7,8 proc. TA atlikti atvykusių automobilių. 2023-iaisiais ši problema nustatyta 8 proc., o 2022-aisiais – 9,7 proc.

Padažnėjo atvejų, kai nustatomas pernelyg didelis dūmingumas. Nuo 7 proc. akivaizdžiai aplinką teršiančių transporto priemonių skaičius išaugo iki 9,3 proc. Pasiguosti galima nebent tuo, kad mažiau (5,3 proc., palyginti su 5,5 proc. užpernai) automobilių turėjo netvarkingą ar nesandarią išmetimo sistemą.

Automobilių vairo mechanizmo būklė tiesiogiai susijusi su saugumu. Klibančios traukės ir svirtys apsunkina valdymo tikslumą ir stabilumą. Tokių problemų turinti transporto priemonė yra tarsi uždelsto veikimo bomba, galinti detonuotis ir nusviesti mašiną su visu jos ekipažu nuo kelio bet kuriuo metu. Šių trūkumų skaičius pernai išliko beveik nepakitęs (4,61 proc., palyginti su 4,59 proc. 2023-iaisiais), tačiau tendencija nuteikia optimistiškai: 2022-aisiais sunkiai valdomų automobilių suskaičiuota daugiau nei 5 proc.

Nors ir nežymiai, bet pagerėjo reikalai vertinant stabdžių veikimą. Pernai vienos pagrindinių saugaus važiavimo priemonių nepakankamas efektyvumas užkirto galimybes gauti teigiamą TA išvadą 3,1 proc. transporto priemonių.

2023-iaisiais atvejų, kai eisme dalyvauja transporto priemonės sudilusiomis stabdžių trinkelėmis ar diskais, arba turinčios sistemos hermetiškumo neužtikrinančius vamzdelius, buvo 3,2 proc. Dar prieš metus šių atvejų būta 3,5 proc. Beje, saugaus eismo ekspertų teigimu, net iki 40 proc. visų avarijų įvyksta dėl automobilio slydimo ir stabdymo klaidų. Prie to prisideda dėl prastos automobilio techninės būklės ilgėjantis stabdymo kelias.

Pažeidžiama: daugiausia trūkumų aptinkama vertinant artimąsias šviesas, rūko ir stabdymo žibintus. / T. Urbelionio / BNS nuotr.

Provincija atsilieka

Pasak asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojo Audriaus Glėbaus, lengvųjų automobilių, pirmuoju bandymu įveikusių TA, skaičius pernai ūgtelėjo, bet labai nežymiai.

2024 m. po pirmosios apžiūros leidimą dalyvauti eisme gavo 54,1 proc. 2023 m. tokių laimingųjų buvo 53,4 proc.

Identiška situacija fiksuojama Latvijoje, kur tik apie 55 proc. tikrinamų automobilių neturi didelių trūkumų.

Tiesa, šis rezultatas skirtinguose regionuose svyruoja. Ypač skirtumai ryškėja lyginant didžiuosius miestus ir provinciją. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje teigiamas išvadas iškart gauna apie 57 proc. automobilių. Regionuose (Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje) laimingųjų yra iki 48–50 proc.

Beveik identiška situacija fiksuojama Latvijoje, kur tik apie 55 proc. tikrinamų automobilių neturi didelių trūkumų. Palyginimui Vokietijoje teigiamą TA išvadą iš pirmo karto gauna beveik 79 proc. automobilių. Tiesa, ten vidutinis transporto parko amžius siekia 10,1 metų, o Lietuvoje – 14,9 metai.

Estijoje ir Lenkijoje, kur TA gali atlikti iš esmės visi norintys juridiniai asmenys, tinkamais eksploatuoti pripažįstama 96–98 proc. automobilių. Toks rodiklis leidžia daryti prielaidą apie TA virsmą į paprasčiausią formalumą. „Transeksta“ atstovų nuomone, tikimybė, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse be techninių defektų, akivaizdžiai prasilenkia su tiesa.

Tvarka: iš užsienio atvežto automobilio TA pripažįstama galiojančia ir Lietuvoje, jei atitinka reikalavimus. / E. Ovčarenkos / BNS nuotr.

Populiariausi trūkumai

• transporto priemonė nesukomplektuota pagal nustatytus reikalavimus (nėra / netinkama vaistinėlė, gesintuvas (-ai), avarinio sustojimo ženklas);

• variklio išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis viršija leistinas ribas;

• skysčių prasisunkimas iš variklio, transmisijos ir kitų agregatų;

• prasta išmetimo sistemos techninė būklė;

• bloga priekinės pakabos techninė būklė (išklibę lankstai (šarnyrai), nesandarūs amortizatoriai);

• išklibę vairavimo sistemos lankstai (šarnyrai);

• laisvumas galinėje pakaboje;

• sumontuotos netinkamos padangos, per mažas padangų protektoriaus rašto gylis;

• suplyšę lygių kampinių greičių lankstų (šarnyrų) apsauginiai apvalkalai;

• nevienodai stabdo galinės ašies ratai;

• netvarkingas stovėjimo stabdys;

• sutrūkinėjusios stabdžių žarnelės;

• per mažas stabdžių trinkelių antdėklų storis, labai susidėvėję stabdžių diskai;

• netvarkingi gabaritiniai žibintai, posūkių rodikliai, valstybinio numerio ženklo apšvietimas (nešviečia, įtrūkę šviesos sklaidytuvai ir pan.);

• neveikia stiklo valytuvai ir / arba plovikliai;

• neveikia salono šildymo ir priekinių stiklų apipūtimo prietaisai;

• nepateikiami reikalingi dokumentai.

Registruojant iš užsienio įvežtą transporto priemonę, gali būti pripažinta ten atlikta privalomoji TA. Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje atlikta TA gali būti pripažinta Lietuvoje, jei:

• asmuo turi TA pažymą, atitinkančią reikalavimus ir išduotą valstybėje, kurioje buvo registruota transporto priemonė;

• TA yra galiojanti atsižvelgiant į Lietuvoje nustatytą apžiūros dažnumą;

• registracijos liudijime arba EEE valstybės Transporto priemonių registre nėra informacijos apie transporto priemonei išduotą sunaikinimo pažymėjimą ar pažeidimus, dėl kurių dalyvavimas eisme yra draudžiamas.

Atitikus visus šiuos reikalavimus, registracijos metu „Regitroje“ būtina pateikti paskutinį EEE šalyje išduotą registracijos liudijimą ir TA pažymą.

Populiariausių transporto priemonių TA kainos:

• Lengvasis automobilis (M1 klasė) – 23 eurai;

• Lengvasis automobilis (M1 klasė), kai kuro rūšis dyzelis – 26,70 euro;

• Lengvasis automobilis (M1 klasė), kai kuro rūšis dujos – 28,90 euro;

• Priekaba (O1 klasė) – 8,60 euro;

• Mopedas, motociklas (L1, L3 klasė) – 11,20 euro.