Sugadinimai įvairūs

Dažnas Lietuvos vairuotojas, susidūręs su automobilio gedimais, ima svarstyti, kokį servisą pasirinkti. Žinomą, bet brangesnį ar neišvaizdų garažiuką, kuriame analogiška paslauga kainuos gerokai pigiau. Neretai pasirinkimas pakrypsta pastarojo naudai. Kartais tai pasiteisina kaip racionalus sprendimas. Tačiau dažni atvejai, kai visų galų meistrų „pačiupinėtas“ automobilis ne tik nesutaisomas, bet ir dar labiau sugadinamas.

Įvairūs gedimai ir trūkstamos detalės – autorizuotų servisų darbuotojams tenka pasukti galvą, kaip sutaisyti automobilius, pabuvojusius garažiukuose. Ką po jų tenka remontuoti ir dėl kokių priežasčių patariama vengti neoficialių servisų?

Pasak servisų tinklo „Moller Auto“ ekspertų, vienas populiariausių metodų, taikomų garažiukuose, siekiant atpiginti remonto kainą, – įdedamos nekokybiškos naudotos dalys. Anot specialistų, tai rizikingas žingsnis, nes automobilyje yra daug elektrinių mazgų, kurie tik iš išorės atrodo vienodi, bet iš tikrųjų yra labai skirtingi.

„Dažnai tenka susidurti ir su perdaryta išmetimo sistema, iš kurios pašalinamos ekologinės sistemos. Neautorizuoti servisai neretai bando eliminuoti dalis, reikalaujančias brangaus remonto. Vėliau mechanikams sunku net atsekti, kas ir kaip buvo perdaryta“,  – komentavo serviso ekspertai.

Autorizuotų servisų darbuotojams tenka remontuoti ir garažiukuose apgadintas elektros grandines, ir valdymo blokus, variklius ir pavarų dėžes.

„Dažniausiai oficialius servisus aplenkia automobilių su vidaus degimo varikliais savininkai. Tiesa, ši tendencija kol kas negalioja elektromobilių vairuotojams“, – pastebėjo pašnekovai.

Kokybė: vienas populiariausių metodų, taikomų garažiukuose, siekiant atpiginti remonto kainą, – įdedamos naudotos dalys. Evaldo Šemioto asociatyvi nuotr.

Lietuvoje populiariausi

Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, neautorizuotais servisais naudojamasi daugiausia. Taip yra todėl, kad jų čia yra kur kas daugiau nei Latvijoje ar Estijoje.

„Istoriškai susiklostė, kad automobilizmo verslas anksčiausiai prasidėjo ir labiausiai išsiplėtė Lietuvoje. Tam tikruose neautorizuotuose servisuose dirba tikrai labai profesionalūs technikai ar mechanikai, o kartais ir diagnostikai, tačiau didžiausia problema, kad jie neturi tokių pačių galimybių ir instrukcijų kaip oficialių servisų darbuotojai“, – teigė pašnekovai.

Autorizuoti centrai tam tikros paslaugos kainą skaičiuoja pagal gamintojo numatytą normą. Jei užtrunkama 5 val., o gamintojo nurodyta 4 val. – klientas moka tik už 4 val.

Vienas esminių skirtumų tarp autorizuotų servisų ir garažiukų – pirmuosiuose laikomasi visų įstatymų, atliekos rūšiuojamos ir utilizuojamos tinkamai, o neautorizuotose centruose to nėra – taip sumažinamos remonto išlaidos, tačiau padaroma žalos aplinkai.

„Reikėtų nepamiršti ir originalioms detalėms suteikiamos dvejų metų garantijos, kurią suteikia autorizuotas servisas. O kur dar mobilumo garantija – pagalba neužvedant automobilio, degalų privežimas, padangos pripūtimas, iki kitos techninės priežiūros suteikiamas nemokamas automobilio transportavimas gedimo atveju. Paslaugos neautorizuotose centruose apsiriboja filtrų, detalių ar tepalų keitimu, o išriedėjus iš tokio serviso – jokių garantijų“, – perspėjo ekspertai.

Išpučiamos kainos

Visi autorizuoti centrai tam tikros paslaugos kainą skaičiuoja pagal gamintojo numatytą normą. Jei užtrunkama 5 val., o gamintojo nurodyta 4 val. – klientas moka tik už 4 val.

„Visi neautorizuoti centrai traktuoja, kad jų valandinis įkainis yra mažesnis, todėl jie neretai išpučia kainą pasakydami klientui, kad remontas, pavyzdžiui, užtruko 10 val. Rezultatas – klientas tokiame servise už paslaugą sumoka daugiau nei autorizuotame“, – skaičiavo serviso „Moller Auto“ atstovai.

Paradoksalu – pagrindinė priežastis vykti į neoficialų servisą yra būtent mažesnė kaina. Tačiau galiausiai tokių servisų klaidas tenka tvarkyti autorizuotoms atstovybėms ir klientui tenka susimokėti du kartus: vieną kartą už netinkamą darbą garažiuke, o vėliau – už šių klaidų taisymą autorizuotame centre.

„Žmonėms koją pakiša ir nežinojimas, kas yra originali detalė ir kuo ji skiriasi nuo ne originalios. Taip pat žinių trūkumas, kokios priežiūros reikia automobiliui, kad ateityje būtų išvengta didesnių nuostolių ar net nelaimių“, – pasakojo ekspertai.

Gudrauja: neautorizuotų centrų valandinis įkainis mažesnis, bet jie neretai išpučia kainą pasakydami klientui, kad remontas užtruko daugiau valandų. Vilmanto Raupelio nuotr.

Dirba pagal nuojautą

Dažnu atveju neautorizuoti centrai dirba su skirtingų gamintojų automobiliais, nors automobiliai skiriasi vieni nuo kitų tiek technologine, tiek sandaros prasme. Tikrai ne kiekvienas meistras gali vieną dieną remontuoti vokišką „Volkswagen“, kitą – prancūzišką „Peugeot“, o trečią – kokį japonišką modelį.

Dėl to atsiranda remonto klaidų. Jos gali būti nuo elementariausių iki sudėtingų. Gal tai bus netinkama jėga priveržti varžtai, gal dėl netinkamos remonto eigos ar dėl konkretaus modelio niuansų neišmanymo sugadinamos aplinkui esančios detalės.

„Pavyzdžiui, atliekant elementarų darbą  – keičiant rato guolį – sugadinamas ABS daviklis. Arba sulaužoma apdaila, jei reikia pakeisti lemputę salone. Dėl nežinojimo pridaroma klaidų. Išsamius gamintojų aprašymus turinčios autorizuotos atstovybės tokių elementarių klaidų išvengia, ir klientas kur kas greičiau atgauna automobilį“, – pažymėjo pašnekovai.

Neoficialių servisų darbuotojai linkę remontuoti savo nuožiūra, o autorizuotos atstovybės dirba griežtai pagal gamintojo aprašą.

„Dėl aprašo neturėjimo ir kyla pavojų. Kiekvienas laidas, ypač elektromobilyje, yra itin svarbus, jų kirpti ar sujungti bet kaip negalima. Gal staiga nieko nenutiks, bet vėliau ten atsiras korozija, kuri gali sukelti gaisrą. Dar baisiau, kai užsiuvamos ir atgal sudedamos sprogusios saugos pagalvės, nors visi gamintojai nurodo jas išmesti. Tada ir randasi istorijų apie automobilius, kuriuose pagalvės nesuveikė avarijos metu“, – perspėjo ekspertai.

Jeigu mechanikas neišvalo stoglangio drenažo patikros metu, ima kauptis ir bėgti vanduo  – galiausiai jis užpila elektronikos blokus.

Elektronika – ne kiekvienam

Gamintojo aprašyme sužymėta, kokius transporto priemonės mazgus pagal automobilio ridą būtina patikrinti techninės apžiūros metu.

„Kartais būna net 30 punktų: patikrink, išvalyk, sutepk. Pavyzdžiui, jeigu mechanikas neišvalo stoglangio drenažo patikros metu, ima kauptis ir bėgti vanduo, kuris galiausiai užpila elektronikos blokus. Vairuotojas tikrai pats net neįsivaizduoja, kad tai iš viso reikia daryti. Jei neatliekama tokių, atrodytų, elementarių procedūrų, gali būti labai didelių nuostolių. Blogiausia, kad labai sunku atrasti įvykių seką, kodėl įvyko toks gedimas, ir nustatyti, kas dėl to kaltas“, – aiškino servisų atstovai.

Anot jų, yra procedūrų, kurias kiekvienas automobilio savininkas gali atlikti savarankiškai. Pavyzdžiui, pasitikrinti alyvos lygį, prisipūsti ar pasikeisti padangą. Daugiau nieko daryti nerekomenduotina dėl didėjančio elektronikos kiekio. Ypač tai pasakytina apie elektromobilius.