Pirmas toks Lietuvoje

"Va, neseniai grįžęs namo radau žinutę, kurioje vienas vilnietis klausia, kiek norėčiau už savo kadilaką. Bet kadangi šį eksponatą prikėliau savo rankomis, net nežinočiau, kokia suma jį įvertinti", – šypsojosi kolekcininkas.

Elvio Presley mašina pramintas įspūdingų formų 1959-ųjų gamybos "DeVille", varomas galingo 6 l variklio, – ne vienintelis V.Gineikos turimas senovinis automobilis. Kitas jo iš pagrindų restauruotas "Cadillac" šedevras – 1975-ųjų gamybos "Eldorado" liko namuose, nes ne toks manevringas ir patogus tolimoms kelionėms. Beje, šis kauniečio automobilis neseniai sulaukė išskirtinio įvertinimo – pirmas Lietuvoje gavo oficialų tarptautinį (FIVA) istorinio automobilio statusą.

Tačiau ir be šio prašmatnaus kelių galiūno Biržuose netrūko unikalių eksponatų. Kaip vaizdingai sakė organizatoriai, nors transporto priemonės gaminamos iš metalo, plastiko, stiklo, gumos ir panašių medžiagų, tradiciškai laikomų itin atspariomis laiko tėkmei, amžinų automobilių nėra. Korozija per metus gali visiškai suėsti net milimetrą plieno, todėl pamatyti mašiną, tinkančią į senelius ar netgi prosenelius, visada yra nedidelis stebuklas. Biržuose tokių aikčioti verčiančių akistatų buvo daugiau nei 100.

"Iš tiesų važiuodami į renginį nė nesitikėjome, kad susirinks tiek daug žmonių. Manėme, kas gi, be pačių dalyvių, vyks į tuos Biržus, kad pamatytų senus automobilius. Bet paaiškėjo, kad esame įdomūs labai daug kam. Ir aš, ir kolegos sulaukėme itin daug dėmesio", – mūsų dienraščiui pasakojo klubo "Klasika" narys V.Gineika.

Kadangi šį eksponatą prikėliau savo rankomis, net nežinočiau, kokia suma jį įvertinti.

Atvyko sava eiga

Biržų aeroklubo pakraštyje suformuota improvizuota istorinės technikos ekspozicija turėjo mažiausiai du nokautuojančius kozirius. Pirmiausia, į tenykščio senovinių automobilių klubo "Klasika" iniciatyva surengtą parodą (vieną didžiausių ir solidžiausių, kokios tik pastaraisiais metais vyksta Baltijos šalyse) visi svečiai suvažiavo sava eiga. Turint galvoje, kad dalis automobilių buvo sukonstruoti dar praėjusio amžiaus pradžioje ar tarpukariu, vien šis faktas verčia pagarbiai nukelti skrybėlę.

Antra, kiekvienas senas automobilis dažnai gali pasigirti atskiro romano verta istorija. "Nesenstančios klasikos" renginyje greta kiekvieno eksponato stovėjo jo savininkas, paprastai ne šiaip žinantis enciklopedinę informaciją ar kai kurias technines smulkmenas, bet pats padėjęs tam automobiliui prisikelti iš nebūties. Tokie žmonės burtininkai bemaž keturias valandas Biržuose praleido apgulties sąlygomis ir su parodos lankytojais šypsodamiesi bendravo net prapliupus lietui.

Laureatas: gražiausiu eksponatu tarptautinė ekspertų komisija išrinko iš Latvijos atkeliavusį "Fiat 512".

Pritaiko net degalus

Bene daugiausia dėmesio sulaukė ir labiausiai fotografuojamas šįkart buvo vilniečio Aleksandro Obymachos į Biržus atgabentas, 1914-aisiais dienos šviesą išvydęs "Hansa G 12/36 Renntorpedo". Hipnotizuojančios išvaizdos dvivietė sportinė mašina tik pagal užsakymą buvo gaminta labai mažomis serijomis. Neoficialiais duomenimis, maždaug prieš penkiolika metų į Lietuvą iš Latvijos atkeliavęs unikalus egzempliorius apskritai yra vienintelis išlikęs.

Įdomu, kad pagrindinis "Hansa" konstruktorius buvo Šiaurės Vokietijoje gyvenęs prancūzų kilmės belgas, todėl "Renntorpedo" pasižymi itin originaliais inžineriniais sprendimais. Tarkime, motoras – iš dviejų atskirų blokų, turinčių po du cilindrus, tačiau be įprastų variklio galvučių. Vožtuvai sumontuoti viršuje, o jų kanalai įlieti į motoro korpusą. Įpūsti gyvybės tokiam sudėtingam mechanizmui pavyko tik po ilgus metus trukusio pasiutusiai kruopštaus darbo, sulaukus specialistų iš keleto užsienio šalių pagalbos.

"Norint, kad variklis veiktų, teko ketaus stūmoklius, turinčius didelį išsiplėtimo koeficientą, keisti šiuolaikiniais, pagamintais iš lengvo aliuminio lydinio. Nepaisant važiuoti leidžiančių dabartinių technologijų panaudojimo ir savotiškos adaptacijos XXI a., degalus reikia pilti maksimaliai panašius į anuomečius – žemo oktano, lėtai degančius. Net A92 benzinas yra pernelyg geras, todėl tenka įmaišyti specialių švino priedų ar ūkinių prekių parduotuvėse ieškoti "Nefraso" (pavadinimas sukonstruotas iš rusų kalbos žodžių "neftenoi" ir "rastvor" santrumpų), – pasakodamas apie egzotiško jėgos agregato ypatumus atviravo A.Obymacha.

Šiam automobiliui atiteko ne tik seniausio parodos dalyvio diplomas, bet ir garbingiausias trofėjus – "Grand Prix" taurė.

Siuntėsi net iš Australijos

Gražiausiu 2021-ųjų "Nesenstančios klasikos" eksponatu tarptautinė ekspertų komisija išrinko iš Latvijos atkeliavusį "Fiat 512", taip pat galintį pasigirti neįtikima istorija.

"Kolegos senovinės technikos mylėtojai ir kolekcininkai kurį laiką spėliojo, ar tik ne šis 1926-aisiais pagamintas "Fiat" buvo įdarbintas tarpukariu vežioti Latvijos prezidentą. Vis dėlto po ilgų tyrimų nustatyta, kad aukščiausi valdžios žmonės anuomet į keliones leisdavosi kitu šios markės modeliu. Prasidėjus okupacijai buvo gana akivaizdu, kad prabangus limuzinas greičiausiai bus konfiskuotas. Vengiant nereikalingų rūpesčių mašina atsidūrė tvarte po mėšlo sluoksnio maskuote. Frontui nuslinkus į Vakarus, progos ištraukti jį iš slėptuvės taip ir neatsirado, o senajam jo šeimininkui mirus automobilis apskritai buvo užmirštas", – pasakojo "Fiat 512" savininkas Janis Oskerka.

Paradoksalu, tačiau sunkiausiu galvosūkiu restauruojant šį seną automobilį tapo originalių ratų ir kai kurių važiuoklės mazgų paieška: juos latvis parsisiuntė net iš Australijos. Visi darbai, primenantys didelės mozaikos iš miniatiūrinių dalelių dėliojimą, užtruko beveik 20 metų. Tokių modelių visame pasaulyje yra išlikę viso labo penki.

Sertifikatas: kauniečio antram gyvenimui prikeltas "Cadillac Eldorado" pateko į istoriją, nes pirmas šalyje gavo tokį statusą.

Prizas – ir "Pobedai"

Prizą už geriausią restauraciją iš parodos išsivežė estas Indrekas Sirkas, Biržuose pademonstravęs šiuolaikinių "Audi" prosenelį, 1935-aisiais pagamintą kabrioletą "DKW F5 Front Luxus". Į Estiją iškeliavo dar du apdovanojimai: gražiausiam klasikiniam ir geriausiam senoviniam (pagamintam iki 1946-ųjų) automobiliams. Pirmojo trofėjaus savininku tapo Tonu Magis, vairavęs "Rolls Royce Silver Cloud II".

Antrasis prizas atsidūrė Tarmo Ufferto rankose už 1938-aisiais sukonstruotą "Packard Twelve 1608 Convertible". Tokio modelio kabrioletai taip pat yra itin reti. Automobilio savininko žiniomis, išlikusių yra mažiau nei dvi dešimtys egzempliorių. Geriausiu sovietiniu automobiliu šįkart pripažinta "GAZ M-20 Pobeda". 1954-aisiais pagaminto senolio savininkas – Rolandas Kripaitis.

Klubo "Klasika" vadovas ir tradicinio renginio organizatorius Egidijus Einoris, apibendrindamas šiųmetę parodą, pasidžiaugė sulaukęs itin retų ir pavydėtinai puikiai restauruotų ar suremontuotų automobilių, galinčių papuošti pačius prestižiškiausius senų automobilių forumus.

"Stengiamės parodoje adaptuoti visas geriausias analogiškų renginių idėjas ir kol kas tai visai neprastai pavyksta. Mūsų draugų ratas kiekvienais metais plečiasi, išskirtinių automobilių daugėja, o atmosfera kaskart būna vis jaukesnė. Į šį projektą įdedame daug širdies, todėl kokybės kartelę kasmet šiek tiek kilstelėjame. Tarkim, komisijos, įvardijančios nominacijų nugalėtojus, sprendimų dar nė vienais metais niekas nekvestionavo. Vadinasi, judame teisinga linkme", – šypsojosi E.Einoris.