Europos politikai suka galvas, kaip pažaboti automobilių vagysčių epidemiją

Šią vasarą sukanka lygiai 111 metų, kai buvo atrasta itin pelninga nusikaltėlių „verslo“ rūšis – automobilių vagystės. 1896-ųjų vidurvasarį Paryžiaus policija gavo pranešimą apie dingusią naujutėlaitę „Peugeot“ (būtent tais metais ir buvo įkurta „Peugeot“ kompanija) savaeigę mašiną.

Įžūlaus ir ganėtinai kvailo nusikaltimo sumanytojas pasirodė esąs vieno Prancūzijos sostinės garažo mechanikas, neatsispyręs pagundai pasivažinėti barono keturračiu.

Tąkart tiek automobilis, tiek vagis buvo labai greitai surasti, nes tokius technikos stebuklus visoje Prancūzijoje buvo galima skaičiuoti ant pirštų. Šiandien daugelyje Europos šalių tūkstančiui gyventojų tenka daugiau nei 300 automobilių, o juos vagiančių nusikaltėlių gaujų metinė apyvarta siekia 15 mlrd. eurų.

Vagysčių evoliucija

Teisėsaugininkai ir automobilių gamintojai gana ilgai į mašinvagių krečiamas eibes nekreipė dėmesio, tačiau antroje praėjusio šimtmečio pusėje šios rūšies nusikaltimai tapo iš tiesų milžiniško masto problema.

Į visus konstruktorių bandymus apsaugoti ratuotą turtą – durelėse montuojamus užraktus, variklio užvedimo spyneles, vairo ir pedalų blokatorius, sirenas, imobilizatorius, dvigubos kontrolės sistemas, slaptuosius mygtukus ir daugelį kitų dalykų, nusikaltėliai atsakydavo adekvačiai. Jų arsenale netrukus atsirasdavo sudėtingi visrakčiai, metalo žirklės, radijo signalų skaitytuvai, apsaugos sistemų mikroschemas perprogramuoti galinti įranga ir t. t.

Automobilių vagių išradingumo pavyzdys – futbolo pasaulio žvaigždės Davido Beckhamo istorija. Per pusmetį iš garsenybės buvo pavogti du visureigiai BMW X5, kuriuose buvo įtaisytos pačios moderniausios apsaugos sistemos. Nors automobiliai užsivesdavo be raktelių, pasitelkus specialų kodą, ilgapirščiai veikdavo kaip patys tikriausiai programišiai, įsilaužiantys į kompiuterius.

Kriminalistai pastebi, kad turint reikiamą pasirengimą ir įrangą, nuvaryti transporto priemonę su kompiuterine apsaugos sistema tapo netgi paprasčiau negu tą, kuri turi tik senamadišką vairo blokatorių.

EP priešnuodžių receptas

Nemažėjantys automobilių vagysčių mastai (kasmet Senajame žemyne pavagiama automobilių už 15 mlrd. eurų) sulaukė Europos Parlamento (EP) narių dėmesio. Neseniai čia buvo surengta diskusija dėl galimos technologinės tokių nusikaltimų prevencijos. Tiksliau – visuotinio automobilių žymėjimo specialiais mikrodiskais.

„Ši žymėjimo technologija yra labai paprasta, ekonomiška, o svarbiausia – leidžia identifikuoti kiekvieną automobilio dalį“, – pasakojo diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras Šarūnas Birutis.

Politikai tikina, kad automobilio žymėjimas (angl. Whole of Vehicle Marking, WOVM) yra efektyvi automobilių vagysčių prevencijos priemonė: ant visų automobilio detalių priklijuojami maždaug 0,5–1 mm skersmens skrituliukai. Juose užkoduojama svarbi informacija, kurią galima perskaityti tik su specialiomis priemonėmis. Diskų su kodais pašalinti beveik neįmanoma, nes jie priklijuojami prie kiekvienos automobilio detalės. Tarptautinė ekspertų grupė, drauge su privačiomis ir viešomis grupėmis, pateikė EP siūlymą tokį automobilių žymėjimą padaryti privalomą.

„Siūloma mikrodiskais privalomai žymėti visus naujus automobilius. Tiesa, automobilių gamintojai tai gali daryti jau dabar, tačiau tokia galimybe labai aktyviai nesinaudojama“, – pastebėjo EP narys Š.Birutis.

Specialistų manymu, privalomojo žymėjimo reikalavimas turi būti įvestas visose ES šalyse vienu metu, nes tik taip būtų galima sėkmingai kovoti su nemažėjančiu automobilių vagysčių skaičiumi.

Skirtingi „saugikliai“

Tačiau Lietuvoje jau keletą metų įvairiomis technologijomis automobilius žyminčios bendrovės „Altas“ direktorius Rolandas Gudelis tokius politikų užmojus vertino santūriai. Šios įmonės patirtis sufleruoja, kad efektyvia prevencine priemone galima laikyti nebent akivaizdžiai matomą transporto priemonių detalių ženklinimą.

„Specialia technologija stikluose ir žibintuose frezuojami paskutiniai 8 transporto priemonės kėbulo numerio ženklai, kurie cheminiu būdu žymimi ir tam tikrose automobilio salono vietose, yra kur kas geresnis repelentas mašinvagiams nei slaptas žymėjimas. Pastarasis gali būti svarbus nebent kriminalistams, kurie radę vogtą automobilio detalę, gauna šiokį tokį siūlo galą ir gali pradėti narplioti nusikaltimą“, – pasakojo R.Gudelis.

Dar vienu plika akimi matomo automobilio detalių žymėjimo privalumu pašnekovas pavadino bendradarbiavimą su policijos ir sienos apsaugos pareigūnais. Visi pažymėti automobiliai yra įtraukiami į duomenų bazę kaip turintys unikalius skiriamuosius ženklus. Susidūrus su kokiu nors įtartinu keturračiu ir pateikus užklausą, kompiuteris informuoja apie papildomą galimybę išsklaidyti abejones lyginant techninio paso duomenis su frezuotais ant stiklų.

„Patikrinti tokią informaciją galima nenaudojant jokios specialios įrangos, labai greitai ir paprastai. To tikrai nepasakysi apie detalių žymėjimą mikrodiskais“, – samprotavo „Alto“ direktorius.

Aiškindamas apie rinkoje siūlomas automobilių žymėjimo sistemas R.Gudelis pripažino, kad kai kurios technologijos nėra tokios patikimos, kaip reklamuoja jų pardavėjai.

„Tai pasakytina ir apie cheminį žymėjimą, sukurtą kanadiečių kompanijos „Vinguard“. Specialus žymėjimo kodas floro rūgštimi užrašomas transporto priemonės stikluose, žibintuose ir pažymimas salone, kur jį pamatyti galima tik apšviečiant ultravioletiniais spinduliais.

Nors toks žymėjimas atsparus natūraliam aplinkos poveikiui, tačiau jį galima gana nesunkiai panaikinti naudojant paprasčiausią šlifavimo įrangą ir pastą“, – atviravo R.Gudelis.

O pašalinti išfrezuotų žymių ant stiklų ar žibintų neįmanoma – tenka keisti visas detales. Tai gerokai sumažina numatomą vagių pelną ir paverčia automobilį nepatraukliu juodojoje rinkoje.

Kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo vyriausios valdybos skyriaus viršininkas Darius Zasas savo ruožtu tvirtino, kad kiekviena priemonė, apsunkinanti vogto automobilio realizavimą, yra sveikintina.

„Šiuo metu rengiamas naujas vogtų transporto priemonių registras, kuriame žymėti automobiliai bus išskirti, kaip turintys papildomus „saugiklius“, – pastebėjo D.Zasas.