Pradedantiesiems vairuotojams, kurie neturi pakankamų įgūdžių, toks manevravimas – nemažas iššūkis, teigiama „Regitros“ pranešime žiniasklaidai.

Pagrindinė taisyklė lenkiant kitą transporto priemonę – netrukdyti ir nekelti pavojaus kitiems. Ekspertai pataria apsidairyti ir įsitikinti, ar iš priekio neatvažiuoja automobilis, ar nelenkia kitas vairuotojas. Taip pat manevras turi būti kuo trumpesnis, o greitis didinamas vos tik atsiradus progai aplenkti. Be to, atlikus manevrą, svarbu kuo greičiau grįžti į savo juostą. Tai galima padaryti tada, kai šoniniame veidrodėlyje matomas visas aplenktos transporto priemonės priekis.

„Lenkimas – turbūt pavojingiausias manevras, todėl šia galimybe reikia naudotis ypač atsargiai ir apgalvotai, nes tai susiję su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą. Tai reiškia, jog kyla didelė rizika, nes klaidos atveju pasekmės būna labai skaudžios – susiduriama kaktomuša“, – teigia „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Pasak S. Šumino, būsimi vairuotojai dažniausiai neturi galimybės išmokti saugiai atlikti lenkimo manevrą. Priežastis paprasta – automobilių srautas eisme juda maksimaliu leistinu greičiu ar net viršija jį, todėl progos lenkti dažniausiai nepasitaiko.

„Per pirmus savarankiško vairavimo mėnesius rekomenduočiau apskritai vengti atlikti šį pavojingą manevrą. Na, o jei vis tik to nepavyktų išvengti, lenkite tik tokioje kelio atkarpoje, kai yra puikus matomumas. Taip pat, kai priešinga kryptimi jūsų matomumo zonoje nėra kito atvažiuojančio automobilio, nes kitu atveju atsiranda papildomas iššūkis – įvertinti jo greitį, o tai nepatyrusiam vairuotojui – be galo sunku“, – sako S. Šuminas.

Vairuotojų elgsenos ekspertų teigimu, apie penktadalis visų eismo įvykių nutinka dėl to, jog vairuotojas, priimdamas sprendimus, nepakankamai skiria dėmesio aplinkos faktoriams įvertinti.

„Prieš priimant sprendimą lenkti ar apvažiuoti kitas transporto priemones, svarbu tinkamai įvertinti tuos aplinkos faktorius, kurie gali apsunkinti erdvės ir joje esančių objektų suvokimą bei sukelti pavojų jau pradėjus lenkimo ar apvažiavimo manevrą. Pavyzdžiui, rūkas gali sudaryti suvokimo iliuziją, kad priešais atvažiuojanti mašina yra 2-3 kartus toliau nei iš tikrųjų yra, o slidi ar drėgna kelio danga, esančios sniego provėžos gali sukelti avarinę situaciją bandant sugrįžti į savo eismo juostą po lenkimo manevro“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorantė Justina Slavinskienė.

Apvažiavimo manevras iš esmės labai primena lenkimą, todėl ir pasiruošimas jam toks pat. Vienas esminių patarimų – kliūtį reikia pastebėti kiek įmanoma anksčiau, kad turėtumėte laiko įvertinti eismo situaciją.