Statistika kelia nerimą

Statistika liudija, kad mokslo metų pradžia tradiciškai išsiskiria didele techninių eismo įvykių gausa miestuose. Pirmiausia tam įtakos turi mokytis į universitetus ir kolegijas suvažiuojantys jauni žmonės, dažnai nesukaupę didelės vairavimo patirties.

„Natūralu, kad miestuose, kur eismas labai intensyvus, o ir vairavimo kultūra skiriasi, naujokams būna nelengva prisitaikyti. Taip pat į gatves išrieda ir tėveliai su darželinukais ar pirmokais. Pastarieji pirmosiomis rugsėjo savaitėmis ieško optimaliausių maršrutų mokymo įstaigų link, tad taip pat įneša sumaišties į jau nusistovėjusius eismo srautus“, – teigė draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Ekspertas neabejoja, kad rudenį padaugės ir smulkių techninių įvykių – automobilių šonų, bamperių apibraižymų, nes miestų naujakuriai ne visuomet būna įgudę saugiai manevruoti ankštuose kiemuose.

„Šiuo metų laiku gatvėse taip pat registruojama daugiau eismo įvykių dėl atstumo nesilaikymo, aklo rikiavimosi, užkišinėjimo ir kitų priežasčių. Tokie eismo įvykiai ir taip suintensyvėjusio eismo fone dar labiau blogina situaciją gatvėse“, – perspėjo A.Žiukelis.

Liūdna: trejų metų duomenys rodo, kad rugsėjį eismo nelaimės, kuriose nukenčia vaikai, 1,2–1,9 karto dažnesnės nei kitais mėnesiais. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kenčia vaikai

Kelių eismo policijos tarnybos statistikoje rugsėjis išsiskiria ir eismo įvykiais, kuriuose nukenčia vaikai. 2018–2021 m. duomenys rodo, kad rugsėjį tokių nelaimių pasitaiko vidutiniškai 1,2–1,9 karto dažniau nei kitais mėnesiais.

Lietuvos automobilių kelių direkcija ragina pirmosiomis rugsėjo savaitėmis vaikų saugumui keliuose atkreipti ypatingą dėmesį. Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, rudens pradžioje suaugusiesiems reikėtų nepaleisti savo atžalų vienų, o kartu su vaikais nueiti iki mokyklos ir grįžti atgal. Taip pat paaiškinti jiems, kokiu keliu eiti saugiausia, kaip saugiai pereiti gatvę, išlipus iš autobuso ar automobilio. Mažiesiems derėtų dar kartą priminti, kad per gatvę reikia eiti tik apsidairius ir įsitikinus, jog manevras bus saugus, nes automobiliai sustojo praleisti, o jei perėja reguliuojama šviesoforu, – eiti per gatvę galima tik degant žaliam šviesoforo signalui.

Vairuotojai turėtų padaryti viską, kad išvengtų incidentų su pėsčiaisiais (nesvarbu, kuri pusė teisi), kadangi pėsčiųjų eismo dalyvių grupė labiau pažeidžiama.

Vairuotojams primenama taip pat būti ypač atidiems – vairuojant visą dėmesį sutelkti į kelią, telefoną padėti į šalį, pasirinkti saugų greitį, jį sumažinti artėjant prie pėsčiųjų perėjos.

„Atminkime, kad visuomet egzistuoja ir žmogiškosios klaidos galimybė. Todėl vairuotojai turėtų padaryti viską, kad išvengtų incidentų su pėsčiaisiais (nesvarbu, kuri pusė teisi), kadangi pėsčiųjų eismo dalyvių grupė labiau pažeidžiama“, – akcentavo R.Lipkevičius.

Kemšasi pagrindinės arterijos

Už eismo saugumą ir transporto srautus atsakingos institucijos didžiuosiuose miestuose skiria nemažai dėmesio infrastruktūrai gerinti. Tačiau neretai patys eismo tinklo tobulinimo projektai tampa kliūtimi – didžiųjų projektų statyba trunka ne vienus metus ir sukelia ilgalaikių nepatogumų vairuotojams.

Vilniuje ankstesniais metais rugsėjį daugiausia spūsčių susidarydavo judriausiose gatvėse. Tarp jų – Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g. T. Narbuto g., Oslo g., Pilaitės pr., Savanorių pr., Minsko pl., Žirnių g., Liepkalnio g., Laisvės pr. ir Konstitucijos pr.

„Tai yra pagrindinės miesto susisiekimo ašys – per parą jas kerta nuo 70 iki 120 tūkst. transporto priemonių. Šiemet buvo atlikti 55 programiniai pakeitimai, skirti tiek darnaus judumo planui įgyvendinti, tiek eismo saugumui gerinti ir juodoms dėmėms šalinti, – apie situaciją Vilniuje pasakojo Aleksejus Apanovičius, JUDU eismo valdymo centro vadovas.

Faktoriai: dėl lietaus ir tamsos prastėja eismo sąlygos, o automobilių srautai miestuose išauga kelis kartus, todėl smarkiai padaugėja ir avarijų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atvyksta tūkstančiai

Gausus studentų būrys prasidėjus mokslo metams užplūdo ir Kauną, kuriame, be nemažo kolegijų skaičiaus, veikia ir trys dideli universitetai – Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU). Dešimtys tūkstančių besimokančiųjų įsiliejo į eismą pastaruoju metu intensyviai renovuojamose Kauno gatvėse.

„Praėjusiais metais, siekiant padidinti eismo saugumą ir sumažinti spūstis, atlikti Kovo 11-osios, Taikos pr., Šv.Gertrūdos g., Šauklių g. ir Jonavos g. žiedinės sankryžos remonto darbai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus nurodė, kad šiemet, kaip ir anksčiau, prognozuojama, jog daugiausia spūsčių susidarys ties Jakų žiedu, per kurį priemiesčiuose gyvenantys žmonės važiuoja į miestą iš Palangos, Gindulių, Mazūriškių ir kitų prie Klaipėdos besiglaudžiančių gyvenviečių.

„Klaipėdoje, kaip ir visuose šalies didmiesčiuose, eismo problemų rugsėjį būna. Spūstys praktiškai neišvengiamos, juolab kad mieste vyksta didelės apimties rekonstrukcijos darbų – statoma estakada virš Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedo“, – teigė Klaipėdos savivaldybės atstovas.

Gatvių siaurinimas netrukdys

Nors pastaraisiais metais sostinėje ganėtinai intensyviai vystomi gatvių siaurinimo projektai, savivaldybės atstovai tikino, kad tokie projektai poveikio spūstims neturės.

Nors pastaraisiais metais sostinėje ganėtinai intensyviai vystomi gatvių siaurinimo projektai, savivaldybės atstovai tikino, kad tokie projektai poveikio spūstims neturės.

„Gatvių plotis, važiuojant pagal KET taisykles, nedidina gatvių laidumo, gatvių plotis yra skirtas didesniam greičiui išvystyti. Nė viena važiuojamoji dalis po korekcijų nėra siauresnė, nei tai numato teisės aktai. Tam tikros gatvės dar liko platesnės, nei reikalauja teisės aktai, nes jomis važiuoja viešasis transportas, kuriam tam tikrose gatvėse yra reikalingas didesnis plotis, nei reglamentuoja LR teisės aktai“, – dėstė JUDU vyr. planavimo specialistas Marius Berulis.

Jo teigimu, spūstys Vilniuje daugiausia susidaro dėl neįtikėtinu greičiu didėjančios automobilių gausos: per penkerius metus sostinėje registruotų automobilių padaugėjo 27 proc. Į šį skaičių neįtraukti miesto svečių ir Vilniuje besimokančių studentų automobiliai.

Įgūdžiai: rudenį pagausės automobilių šonų, bamperių apibraižymų, nes miestų naujakuriai ne visuomet būna įgudę saugiai manevruoti ankštuose kiemuose. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Alternatyvų gausu

Universitetinių miestų savivaldybių atstovai vienu balsu studentus ragina į paskaitas važiuoti ne automobiliais, o kitomis susisiekimo priemonėmis – viešuoju transportu, dviračiu, elektriniu paspirtuku ar eiti pėsčiomis. Ir ne tik dėl grūsčių gatvėse. Miestų savivaldybės nepajėgios aprūpinti visus studentus pakankamu stovėjimo vietų skaičiumi.

„Studentai skatinami į Klaipėdą atvykti viešuoju transportu ar kitomis, pavyzdžiui, elektrinėmis priemonėmis – ne automobiliais. Tačiau kartu siekiame dialogo su universitetais ir studentų organizacijomis, kad būtų sukurta daugiau automobilių stovėjimo vietų sklypuose, priklausančiuose universitetų valdytojams“, – aiškino R.Mockus.

Specialistas pridūrė, kad pradedantieji studijas Klaipėdos universitete su automobilių parkavimo kultūra neretai supažindinami ir taikant baudas už ne vietoje paliktus automobilius.

„Greta Kauno mokymosi įstaigų automobilių stovėjimo vietų reikšmingai nepadaugėjo, todėl raginame visus studentus naudotis puikiai veikiančia Kauno viešojo transporto sistema. Gavus pranešimų, kad stovintys automobiliai mažina vairuotojų matomumą, trukdo eismui ar kitaip blogina eismo sąlygas, jų stovėjimas tokiose gatvių atkarpose ribojamas“, – antrino ir kaunietis M.Matusevičius.

Vilniaus savivaldybės įmonės JUDU atstovai akcentavo intensyviai gerinamas sąlygas judėti be automobilio.

„2023 m. viešojo transporto paslaugos pasiekiamumo rodiklis Vilniuje sieks net 92 proc. Maršrutai ir jų trasos sudaromos atsižvelgiant į gyvenamąsias teritorijas, darbo vietas, švietimo ir mokslo įstaigas. Atitinkamai prie jų yra derinami maršrutų tvarkaraščiai. Bendradarbiaujame su švietimo ir ugdymo įstaigomis dėl visuomeninio transporto tvarkaraščių pritaikymo prie jų poreikių“, – tvirtino Loreta Levulytė-Staškevičienė, JUDU viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė.

JUDU judumo ekspertas Edgaras Stankevičius informavo, kad dviratininkų patogumui per pastaruosius metus Vilniuje nutiestos svarbios jungtys – Algirdo g., Geležinkelio g., Žalgirio g, Minties g., Tuskulėnų g., Žirmūnų g. ir kt. Šiemet pradėti tiesti takai T.Narbuto g., Dariaus ir Girėno g., P.Vileišio g. ir kitose gatvėse.

„Dviračių takų tinklas Vilniuje siekia daugiau kaip 130 km. Kokybišką raudono asfalto dangos dviračių taką gali pasiekti didžioji dalis urbanizuotos miesto dalies gyventojų ir svečių, taip pat ir studentai. Ten, kur nėra galimybių, o kartu ir poreikio turėti atskirus dviračių takus, – plėtojame dviračių gatves. Juk dviračiu galima judėti saugiai ir bendrame sraute“, – dėstė ekspertas.