– Įsivaizduokime tokią situaciją: automobilis ne naujas, artėja TA galiojimo pabaiga. Ką reikia daryti, į ką atkreipti dėmesį, kad į TA centrą nereikėtų važiuoti pakartotinai?

– Pats dažniausias trūkumas, dėl kurio tenka sugrįžti, yra šviesos signalizacijų, žibintų būklė.

– Nesureguliuotos šviesos?

– Nesureguliuotos, nedega kuri nors lemputė. Čia kalbama tiek apie pagrindines šviesas, trumpąsias, artimąsias, tiek apie posūkių, rūko žibintus. Bendras kiekis šių trūkumų – arti 30 proc., gal net viršija. Čia ne tik Lietuvos problema, Vokietijoje yra labai panaši situacija. Gera žinia ta, kad šiuos defektus žmogus tikrai gali nesunkiai pamatyti pats. Prieš važiuodamas į apžiūrą apeik automobilį, pasižiūrėk, įsijunk, paprašyk šeimos nario, kad jis pajunginėtų, ir žinosi, yra problema ar nėra. Tada, nuvažiavęs į servisą, tas lempučių problemas, reguliavimo problemas išspręsi per keletą minučių ir tikrai nereikės sugrįžti. Ir tikrai tai brangiai nekainuos, nereikės nervintis, nereikės gaišti laiko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Yra tekę girdėti istorijų, kai automobilis neatitinka TA reikalavimų, nes žibintas šviečia šiek tiek kreivai. Vairuotojai sako, kad tas žmogus, kuris tikrina automobilį, pats gali pasukinėti vieną varžą ir viskas būtų gerai, bet ne, principingai nepraleidžia. Ar tikrai dėl to galima nepraleisti automobilio?

– Ne visai taip. Žibintų aukščio reguliavimas yra vienintelė procedūra, kurią galima atlikti patikros metu. Yra žibintų stendas, kuriame yra įrankių komplektas, kuris iš principo universalus, tinkamas visoms automobilių markėms ir modeliams. Jei tik yra įmanoma sureguliuoti žibintus, kontrolierius tai padaro. Jeigu to neįmanoma padaryti, tarkime, automobilis yra po avarijos, žibintai suklijuoti keistu būdu, tada sako: dovanok, brolau, teks tau iš tiesų truputėlį daugiau dėmesio skirti ir galbūt pasikeisti žibintų tvirtinimus ar juos suremontuoti, tada viskas bus gerai.

– Kokių dar gedimų pasitaiko?

– Antroje dažniausiai fiksuojamų didelių trūkumų vietoje – įvairios pakabos svirtys ir lankstai arba vadinamieji šarnyrai. Jeigu teisingai prisimenu, apie 8 proc. automobilių turi šią bėdą. Tai tikrai nėra smulkmena, nes pakabos gyvybingumas užtikrina, kad automobilis bus valdomas važiuojant bet kokiomis kelio sąlygomis, tarkime, kai yra nelygus paviršius, kai reikia manevruoti. Trečias dažniausiai pasitaikantis trūkumas, praeitų metų statistikos duomenimis, yra per didelis dūmingumas. Viešojoje erdvėje dabar labai daug kalbama, kaip aplinkosaugininkai daro revoliuciją. Iš tiesų nėra viskas taip baisu. Pirmas vaistas, vėlgi, yra pats paprasčiausias – tikėtina, kad yra užsikimšęs oro filtras, kuris filtruoja orą, patenkantį į variklį, ir reikėtų jį pakeisti. Kai sudega 1 l benzino / dyzelino, tuo metu sudeginama apie 14–14,5 kg oro. Jeigu filtras užsikimšęs, vadinasi, nepakankamai oro patenka į degimo kamerą, todėl degusis mišinys yra tirštesnis ir dėl to (dūmų) šleifas paskui automobilį yra gerokai didesnis. Dėl to aplinkosaugininkai pyksta ir grasina atimti TA. Ši problema sprendžiama labai paprastai.

Pats dažniausias trūkumas, dėl kurio tenka sugrįžti, yra šviesos signalizacijų, žibintų būklė.

– Kaip vairuotojui elgtis atvažiavus į TA centrą? Ar jis gali automobilyje palikti įvairių daiktų? Nes, vėlgi, būna dviprasmiškų situacijų. Daug visokių istorijų yra, kaip paliekama 50 eurų kažkur – nei tai mano, nei tai kažkam. Ar galima taip daryti?

– Maždaug jau porą metų yra gerokai tiksliau apibrėžta, kaip automobilis turėtų būti paliktas, paruoštas apžiūrai. Bet koks daiktas, bet kokia kupiūra, bet kas, kas galėtų būti suvokiama, kaip bandymas daryti įtaką kontrolieriaus veiklai ir, sakysime, nupirkti jo nepastabumą ar atlaidumą, traktuojama kaip kyšis. Jeigu automobilio savininkas primygtinai siūlo, nereaguoja į perspėjimus to nedaryti, daugeliu atvejų apžiūra tuo ir baigiasi. Jam tiesiog pasiūloma atvažiuoti kitą kartą, eiti iš naujo. Pinigai nėra grąžinami, kas finansiškai turbūt yra skausminga. Pasidžiaugti galima tuo, kad tokių atvejų, pagal statistiką, mažėja. Ir mūsų TA protokole yra specialus langelis galimai korupcijai. Kai žmogus ypač atkakliai siūlo ar duoda užuominų, tas langelis pažymimas. Tai automatiškai uždega raudoną lemputę visoje informacinėje sistemoje, ir atvažiavęs į kitą TA stotį, kurioje galbūt žmogus galvoja, kad kontrolieriai bus sukalbamesni, kontrolierius jau žino, kad atvažiuoja žmogus su galbūt nevisiškai sąžiningais ketinimais.