Šviesoforų sistemos rebusai

Pir­mas pa­sau­ly­je švie­so­fo­ras pa­sta­ty­tas 1868 m. Lon­do­ne (Ang­li­ja) prie­šais par­la­men­to rūmus. Toks eis­mo re­gu­lia­vi­mo įren­gi­nys la­biau pa­našė­jo į dar­žo ka­liausę: nu­leis­tos jos „ran­kos" reiškė „dėme­sio", pa­kel­tos - „stop". Naktį ar­ba esant rūkui švie­so­fo­ro „gal­vo­je" degė du­ji­nis ži­bin­tas: ža­lia švie­sa turė­da­vo įspėti, o rau­do­na su­stab­dy­ti.

Prabė­gus be­veik pu­sei am­žiaus, 1913 m. Kliv­lan­de (JAV) pa­si­rodė elekt­ri­nis švie­sos sig­nalų ži­bin­tas su ža­lia ir rau­do­na lem­putė­mis. Dar po penk­me­čio Niu­jor­ke at­si­ra­do ir trijų spalvų švie­so­fo­ras.

Lie­tu­vo­je pir­mas ran­ko­mis val­do­mas švie­so­fo­ras įreng­tas 1947 m. Vil­niu­je, J.Ba­sa­na­vi­čiaus ir Py­li­mo gat­vių san­kry­žo­je. Prabė­gus pen­ke­riems me­tams ten pat pa­sta­ty­tas ir au­to­ma­ti­nis švie­so­fo­ras. Pir­mųjų tria­kių eis­mo re­gu­liuo­to­jų išradėjai, ko ge­ro, ne­pa­tikėtų sa­vo aki­mis iš­vydę šian­die­ni­nes švie­so­forų sis­te­mas, ku­rios val­do did­mies­čių eis­mo srau­tus.

Vie­nos se­kundės reikšmė

Prieš po­rą metų gi­mu­si idė­ja Vil­niu­je įdieg­ti cent­ra­li­zuotą eis­mo val­dy­mo sis­temą pir­mus vai­sius ža­da duo­ti jau ru­denį, o vi­si dar­bai turėtų būti ­baig­ti per me­tus. Sten­gian­tis gelbė­ti spūsčių ka­muo­jamą Vil­nių šiuo me­tu pa­grin­di­nis tiks­las - įves­ti tvarką san­kry­žo­se.

Aky­les­ni vai­ruo­to­jai pa­stebė­jo, kad jau da­bar nau­jai su­tvar­ky­to­se gat­vių san­kir­to­se švie­so­forų gel­to­nas-rau­do­nas sig­na­las de­ga tik 1 se­kundę, o anks­čiau tai užt­ruk­da­vo iki 3 se­kund­žių. Be to, gel­to­nas sig­na­las, stab­dan­tis eismą, bei gel­to­nas-rau­do­nas sig­na­las, leid­žian­tis au­to­mo­bi­liams va­žiuo­ti, anks­čiau daž­nai už­si­deg­da­vo kar­tu, o toks sig­nalų de­ri­nys yra vi­siš­kai ne­leis­ti­nas. Dėl to kil­da­vo daug pro­blemų, nes va­žiuo­jan­tys skir­tin­go­mis pusė­mis as­me­nys šiuos sig­na­lus ver­tin­da­vo ne­vie­no­dai: vie­ni dar už­baig­da­vo ma­nevrą, o ki­ti jau norė­da­vo įva­žiuo­ti į san­kryžą. Dėl to įvyk­da­vo daug ava­rijų.

„Gel­toną-rau­doną sig­nalą su­trum­pi­no­me iki 1 se­kundės, ta­čiau jo ga­li­ma ir vi­sai at­si­sa­ky­ti, nes kai ku­riais at­ve­jais jis ne­reikš­min­gas. Kai ku­riuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se jo iš­vis nėra. Sut­rum­pi­nus gel­to­no sig­na­lo laiką, lai­mi­mos 2 se­kundės ža­lio, o tai yra daug. Per šį laiką spėja nu­va­žiuo­ti bent vie­nas au­to­mo­bi­lis, o su­skai­čia­vus vi­sos die­nos re­zul­tatą gau­tu­me ke­lis šim­tus ma­šinų", - aiš­ki­no vie­nas pro­jek­to „Vil­niaus cent­rinė val­dy­mo da­lis" spe­cia­listų Sau­lius Bart­ke­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, au­to­mo­bi­lių pa­grei­tis per ke­lis de­šimt­me­čius stip­riai pa­si­keitė, todėl rei­kia prie šių po­ky­čių pri­tai­ky­ti ir švie­so­forų darbą.

Kai kur Vil­niu­je jau ga­li­ma pa­stebė­ti, kad bai­gian­tiems įveik­ti san­kryžą jau už­si­de­ga rau­do­nas sig­na­las, o lau­kian­tiems, ka­da galės pa­judė­ti, ža­lia švie­sa už­si­de­ga kiek vėliau. Šios nau­jovės ge­riau­siai ma­ty­ti pėsčiųjų per­ėjo­se prie Kal­va­rijų tur­gaus, An­ta­kal­nio gatvės pa­bai­go­je prie Vil­niaus uni­ver­si­te­tinės An­ta­kal­nio li­go­ninės ir kai ku­rio­se san­kry­žo­se, iš ku­rių au­to­mo­bi­liams iš­va­žiuo­ti užt­run­ka il­giau.

Čia, vie­niems už­si­de­gus rau­do­nam švie­so­fo­ro sig­na­lui, ki­tiems vai­ruo­to­jams ža­lios švie­sos dar ten­ka pa­lauk­ti apie 6-10 se­kund­žių. „Taip su­tvar­ky­ta todėl, kad net ir itin lėtai ju­dan­tys pėstie­ji, įėję į per­ėją ža­liam sig­na­lui de­gant pa­sku­tinę se­kundę, spėtų pe­rei­ti gatvę. O anks­čiau pėstie­ji būda­vo pri­vers­ti vos ne bėgčia lėkti į kitą gatvės pusę", -
pa­sa­ko­jo au­to­ma­ti­za­vi­mo sis­temų spe­cia­lis­tas S.Bart­ke­vi­čius.

Senų įpro­čių įta­ka

Dėl švie­so­fo­ro gel­to­nos spal­vos sig­na­lo ky­la ir dau­giau mįslių. Vie­na jų -
kodėl kai ku­rių miestų švie­so­fo­ro sis­te­mo­se yra gel­to­nas-rau­do­nas sig­na­las, o ki­to­se ne? At­sa­ky­mas ga­li pa­si­ro­dy­ti ne­tikė­tas: tai pri­klau­so nuo vai­ruo­tojų įpro­čių. Pa­vyzd­žiui, Vil­niu­je gel­to­nas-rau­do­nas švie­so­fo­ro sig­na­las įpras­tas, o Kau­ne prie­šin­gai, jis ne­nau­do­ja­mas.

Ki­tas as­pek­tas: gel­to­no švie­so­fo­ro sig­na­lo, de­gan­čio po ža­lio, trukmė pri­klau­so nuo to, koks san­kry­žo­je leis­ti­nas grei­tis. Pa­vyzd­žiui, jei ga­li­ma va­žiuo­ti 50 km/val. grei­čiu, gel­to­na švie­sa de­ga 3 se­kun­des; jei 60 km/val. - 4 se­kun­des; jei 70 km/val. ir dau­giau - 5 se­kun­des.

Kas nu­tiktų, jei­gu ir Vil­niu­je būtų pa­nai­kin­tas gel­to­nas-rau­do­nas švie­so­fo­ro sig­na­las? „Žmonėms būtų la­bai ne­įpras­ta, nors ži­no­ma, prie to ga­li­ma pri­pras­ti. Vis dėlto pa­lik­ta 1 se­kundė gel­to­no-rau­do­no sig­na­lo tik­rai ne­ken­kia", - tvir­ti­no S.Bart­ke­vi­čius.

Pri­pažįs­ta­ma, kad su­si­for­mavę vai­ruo­tojų įpro­čiai yra nei­ga­mas da­ly­kas die­giant nau­jas švie­so­forų sis­te­mas. Vie­nas to pa­vyzd­žių - ne­se­niai per­tvar­ky­tas judė­ji­mas Ozo, Kal­va­rijų ir Ka­rei­vių san­kir­to­je. Anks­čiau va­žiuo­jan­tiems nuo Kal­va­rijų gatvės į Ozo gatvę bu­vo ga­li­ma su­kti iš ket­vir­tos ir tre­čios juostų, o pa­sta­ruo­ju ruo­žu bu­vo ga­li­ma va­žiuo­ti ir tie­siai. Tad jei nors vie­nas au­to­mo­bi­lis ke­tin­da­vo va­žiuo­ti tie­siai ir jam deg­da­vo rau­do­na švie­sa, ta pa­čia juos­ta va­žiuo­jan­tys ne­galė­da­vo su­kti į kairę, nors jiems deg­da­vo ža­lia.

Nuo šiol iš šių juostų ga­li­ma judė­ti tik į kairę. Be to, pir­ma juos­ta se­niau bu­vo skir­ta su­kan­tiems į de­šinę, ir tik mies­to ke­lei­vi­niam trans­por­tui ja bu­vo ga­li­ma va­žiuo­ti tie­siai. Da­bar abie­­m de­šinė­mis juos­to­mis ga­li­ma va­žiuo­ti tie­siai vi­siems. Vis dėlto vai­ruo­to­jai dar ne­spėjo pri­si­tai­ky­ti prie nau­jovės ir pir­ma gatvės juos­ta vi­sa­da būna ge­ro­kai tuš­tesnė nei ket­vir­ta.

Va­žiuos „ža­lią­ja ban­ga"

Ne­ma­žai mitų vis dar sklan­do ir apie „ža­liąją bangą". Kai kas įsi­vaiz­duo­ja, kad įdie­gus mo­der­nią eis­mo re­gu­lia­vi­mo sis­temą už­si­de­gus ža­liam švie­so­fo­ro sig­na­lui ir va­žiuo­jant leis­ti­nu grei­čiu tam tikrą at­stumą bus ga­li­ma įveik­ti ne­sus­to­jant. Ta­čiau dėl ne­vie­no­dos Vil­niaus gat­vių kon­figū­ra­ci­jos pra­ktiš­kai ne­įma­no­ma to pa­da­ry­ti.

„Tar­ki­me, jei vie­no­je san­kry­žo­je ža­lia švie­sa de­ga 40 se­kund­žių, o į šią san­kirtą pa­tai­ky­si­te įva­žiuo­ti tarp 10 ir 28 se­kundės, pa­kliū­si­te į va­di­namąją ža­liąją bangą. Jei ne, teks sto­ti ir prie kaž­ku­rio ki­to ko­ri­do­riaus švie­so­fo­ro", - teigė S.Bart­ke­vi­čius.

Pa­bai­gus dieg­ti cent­ra­li­zuotą eis­mo sis­temą, Vil­niu­je iš vi­so bus apie 220 švie­so­forų re­gu­liuo­jamų san­kryžų. Va­karų Eu­ro­pos vals­tybė­se tūkstan­čiui gy­ven­tojų vi­du­ti­niš­kai ten­ka vie­na švie­so­fo­rais re­gu­liuo­ja­ma san­kry­ža. Tai reiš­kia, kad įren­gus 500-600 re­gu­liuo­jamų san­kryžų eismą Vil­niaus mies­te būtų ga­li­ma val­dy­ti tik­rai efek­ty­viai.

„Pa­vyzd­žiui, An­ta­kal­nio gatvė­je turėtų itin ge­rai veik­ti „ža­lio­ji ban­ga". Daug švie­so­forų rei­kia tam, kad už­kirs­tu­me ga­li­mybę chao­tiš­kai iš­va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liams iš ša­lu­ti­nių gat­vių. Kol degs ža­lia švie­sa ju­dan­tiems pa­grin­di­ne gat­ve, iš ša­lu­ti­nio ke­lio ne­galės iš­suk­ti nie­kas, net ir pėstie­ji. Vi­si turės lauk­ti tam tikrą laiką ir tik tuo­met vie­nu me­tu bus leid­žia­ma pa­judė­ti au­to­mo­bi­liams iš ša­lu­ti­nių gat­vių. Pėstie­siems taip pat", - sis­te­mos ypa­tu­mus var­di­jo pro­jek­to „Vil­niaus cent­rinė val­dy­mo da­lis" spe­cia­lis­tas.

Itin su­dėtin­ga or­ga­ni­zuo­ti eismą „ža­lio­sios ban­gos" prin­ci­pu dviem kryp­ti­mis. Todėl at­si­žvel­giant į trans­por­to srautą dieną ir va­ka­re, Vil­niu­je eis­mas bus pla­nuo­ja­mas pa­gal ke­tu­rias pro­gra­mas. Spe­cia­lios eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo pro­gra­mos rei­kia ir nak­ti­mis, kai gatvės iš­tuštė­ja.

„Ver­ti­nant pla­tes­niu mas­tu, švie­so­forų re­gu­lia­vi­mo sis­te­ma yra tar­si mil­ži­niš­kas ro­bo­tas. Prie kiek­vie­nos nau­jai įren­gia­mos san­kry­žos mon­tuo­ja­mi ju­tik­liai, ku­rių vie­ni fik­suo­ja prie san­kry­žos be­si­ri­kiuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius, ki­ti skai­čiuo­ja artė­jan­čius iš ša­lu­ti­nio ke­lio, ma­tuo­ja trans­por­to judė­ji­mo greitį. Vi­si duo­me­nys siun­čia­mi į duo­menų bazę, ku­ri au­to­ma­tiš­kai per­skirs­to vi­sos sis­te­mos darbą pa­gal ap­lin­ky­bes". - pa­sa­ko­jo au­to­ma­ti­za­vi­mo sis­temų spe­cia­lis­tas S.Bart­ke­vi­čius.

Prad­žia per lėta

Iš už­sie­nio at­vykę trans­por­to sis­temų spe­cia­lis­tai at­krei­pia dėmesį, kad ma­ži­nant spūstis galėtų pri­si­dėti ne tik švie­so­forų sis­te­ma, bet ir di­di­na­ma lie­tu­vių vai­ra­vi­mo kultū­ra. Sve­čiai trau­ko pe­čiais stebė­da­mi, kaip lėtai į ža­lią sig­nalą rea­guo­ja mūsų ša­lies vai­ruo­to­jai.

„Daug kas ma­no, kad lėtai įsibėgė­jant su­tau­po­ma de­galų, ta­čiau iš tiesų taip nėra. Įro­dy­ta, kad įsibėgė­jant aukš­tes­ne pa­va­ra pri­rei­kia dau­giau lai­ko, o že­mes­ne įsibėgė­ja­ma grei­čiau, tad de­galų sąnau­dos pir­muo­ju at­ve­ju būna di­desnės, ar­ba bent jau tik­rai ne­su­mažė­ja. Va­karų ša­ly­se vos tik už­si­de­gus ža­liam sig­na­lui su­gaud­žia va­rik­liai ir vi­si stai­giai nurūks­ta į prie­kį, steng­da­mie­si pa­bėgti nuo trans­por­to srau­to", - pa­sta­bo­mis da­li­jo­si S.Bart­ke­vi­čius.

„Sąži­nin­gus vai­ruo­to­jus ne­pap­ras­tai er­zi­na au­to­mo­bi­liai, va­žiuo­jan­tys vie­šo­jo trans­por­to juos­to­mis, re­mon­tuo­ja­mo­mis juos­to­mis ar­ba ki­ta kryp­ti­mi judė­ti skir­to­mis juos­to­mis, o vėliau ban­dan­tys įlįsti į rei­kiamą juostą. Tai la­bai stab­do eismą, su­ke­lia daug ava­ri­nių si­tua­cijų ir ver­čia vi­sus pik­tin­tis. Žmonės turėtų su­pras­ti, jog va­žinė­da­mi pro­tin­gai pa­dėtu­me ne tik sau, bet ir ki­tiems. Aki­vaiz­du, kad pa­žeis­da­mas tai­syk­les grei­čiau nie­kur ne­nu­va­žiuo­si: vis tiek teks su­sto­ti prie ku­rio nors švie­so­fo­ro, o jei va­žiuo­ji ne­leis­ti­nu grei­čiu, sto­ti teks dar daž­niau", - teigė pa­šne­ko­vas.

Nau­jai die­gia­ma sis­te­ma turėtų pa­gelbė­ti ir vie­šo­jo trans­por­to eis­mui. Vi­suo­se au­to­bu­suo­se ir tro­lei­bu­suo­se bus mon­tuo­ja­ma įran­ga, fik­suo­jan­ti jo pa­dėtį, o prie­š kiek­vieną san­kryžą bus įreng­ti tam tik­ri re­gist­ra­ci­jos taš­kai, pa­gal ku­riuos bus žiū­ri­ma, ar neat­si­lie­ka­ma nuo gra­fi­ko. Jei paaiškės, kad au­to­bu­sas ar tro­lei­bu­sas vėluo­ja, in­for­ma­ci­ja pa­teks į eis­mo val­dy­mo centrą ir bus ieš­ko­ma ga­li­my­bių pa­dėti vie­ša­jam trans­por­tui pra­si­brau­ti pro spūstis - pra­tęsiant, paanks­ti­nant ar su­trum­pi­nant ža­lią sig­nalą.