„Kainuos iki 3 mln. eurų, skaičiuojant ir tą dalį su inžineriniais tinklais, kurią mes tvarkome miesto teritorijoje. Ta dalis, kuri yra ne miesto teritorijoje, nėra kažkuo sudėtinga – nereikia nei viadukų, nei tiltų“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.
Pasak sostinės vadovo, nors tvarkoma kelio atkarpa iš dalies patenka į valstybinės reikšmės kelio teritoriją, darbus savo lėšomis nusprendė atlikti Vilniaus miesto savivaldybė.
„Mes ilgai diskutavome su (Susisiekimo – ELTA) ministerija, su „Via Lietuva“, prašydami šią vietą išplatinti, nes tai nėra miesto teritorija. Tai turėtų daryti „Via Lietuva“. Tačiau nepavyko gauti to dėmesio ir prioriteto“, – teigė meras.
Vis dėlto, anot jo, savivaldybei buvo suteikti reikalingi leidimai ir įgaliojimai darbus atlikti pačiai.
V. Benkunskas pažymėjo, kad ši kelio atkarpa yra svarbi ne tik kasdieniam susisiekimui, bet ir galimai sostinės evakuacijai.
„Tai yra viena iš pagrindinių galimų miesto evakuacijos krypčių. Dėl to ėmėmės iniciatyvos išplatinti tą vietą – vietoj vienos eismo juostos padaryti dvi“, – aiškino jis.
Mero teigimu, išplatinus kelio ruožą, jo pralaidumas turėtų padvigubėti. Tikimasi, kad tai padės sumažinti transporto spūstis, kurios šioje vietoje susidaro rytinio ir vakarinio piko metu, ypač penktadieniais.
Darbus tikimasi užbaigti per 2,5 mėnesio
V. Benkunskas teigė, kad parengiamieji darbai Gariūnų gatvėje pradėti dar vasarą – čia buvo tvarkomi inžineriniai tinklai. Šiuo metu pradedami patys kelio platinimo darbai.
„(Šiai atkarpai – ELTA) sutvarkyti reikės maždaug 2,5 mėnesio, bet kadangi nežinome, kas mūsų laukia gruodžio mėnesį dėl orų, dirbsime, kiek galėsime. Jeigu ateis žiema ir reikės daryti technologinę pertrauką, darbai užsibaigs pavasarį“, – kalbėjo meras.
Anot jo, vykstant darbams eismo uždaryti ar riboti neplanuojama, tačiau leistinas greitis bus sumažintas nuo 70 iki 50 kilometrų per valandą.
„Visus darbus susiplanavome taip, kad praktiškai nebus jokios intervencijos į dabar vykstantį eismą. Šiek tiek bus sumažintas greitis, bet eismas nebus nei ribojamas, nei uždaromas“, – tikino V. Benkunskas.
V. Benkunskas taip pat pranešė, kad savivaldybė rengiasi kitam Gariūnų transporto mazgo pertvarkymo etapui – sankryžos rekonstrukcijai, kurios metu numatyta įrengti naują dviejų lygių viaduką.
Pasak mero, įgyvendinus šį projektą, vairuotojai galėtų išvažiuoti į magistralę nesustodami sankryžoje.
„Dabar baigiame žemės paėmimo procedūrą, nes reikalingas nedidelis žemės lopinėlis, kurį valdo privatus savininkas. Tikimės, kad tai pabaigsime kitų metų vasarą, ir kitais metais jau galėsime pradėti rangos pirkimus, nes techninis būsimo viaduko projektas jau yra paruoštas“, – aiškino V. Benkunskas.
Anot jo, įgyvendinus abu projektus, Gariūnų transporto mazgas turėtų tapti pralaidesnis, taip pat pagerėtų susisiekimo ir galimos sostinės evakuacijos sąlygos.
Evakuacijos galimybėms gerinti – ir kiti projektai
Sostinės vadovo teigimu, Vilniuje šiuo metu numatyta apie dešimt reikšmingų susisiekimo infrastruktūros pokyčių, kurie turėtų prisidėti ir prie sklandesnės miesto evakuacijos.
Tarp jų – Šiaurinės gatvės pirmojo etapo ir Mykolo Lietuvio gatvės projektai.
Paklaustas, kodėl su evakuacijos galimybių gerinimu susiję infrastruktūros darbai užtrunka, V. Benkunskas teigė, kad projektų įgyvendinimą riboja teritorijų planavimo, viešųjų pirkimų ir kitos privalomos procedūros.
„Reikia suprasti, kad gyvename tomis pačiomis aplinkybėmis, turime tas pačias procedūras – pradedant teritorijų planavimu, baigiant viešaisiais pirkimais. Čia kažkokių didesnių greičių tiesiog neįmanoma turėti, nes mes turime praeiti tuos etapus“, – sakė meras.
Jo teigimu, savivaldybė siekia šiems projektams teikti prioritetą ir užtikrinti, kad jų įgyvendinimas vyktų kuo sklandžiau.
ELTA primena, jog šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte šalies keliams iš viso numatoma 749,3 mln. eurų – mažiau nei šiemet, kai kelių infrastruktūrai skirta 815,5 mln. eurų.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sakė, kad nacionalinis finansavimas keliams kitąmet didės beveik 62 mln. eurų, tačiau bendras finansavimas mažėja dėl pasibaigiančio Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio.
Tiesa, pasak ministro, finansavimo pakaks visiems pradėtiems projektams užbaigti ir kitąmet suplanuotiems darbams vykdyti.
Naujausi komentarai