Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. Pasak Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidento Ričardo Kriukovo, šis nykimas jau prasidėjo – iš bene 2,5 tūkst. automobilių, paslaugas teikusių Vilniuje, liko apie tūkstantį.

Nuo šių metų galioja naujos taksi sritį apibrėžiančios taisyklės, kuriose atsirado vietos ir „Uber“, ir į juos panašiems vežėjams.

Taisyklių atnaujinimą paskatino „Uber“

Anot Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko, dėl naujų taksi sritį apibrėžiančių taisyklių įsigaliojimo taksi paslaugas teikiančios bendrovės neturėtų jaudintis. Eksperto teigimu, pačiai vežimo formai taisyklės įtakos neturi.

„Taksi rinkai niekas nepasikeitė. Seime priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai susiję su keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlyginimą veikla. Atsirado, sakykime taip, nauja forma, nauja rūšis“, – aiškina G. Jakubauskas.

Jo teigimu, naujos taisyklės galioja, pavyzdžiui, „Uber“ ir kitiems vežėjams, taikantiems tokias paslaugas: „Seimo narių siūlyti kodekso pakeitimai iš principo susiję su tuo, kad atsiranda apibrėžtumas, kai vežama ne pagal taksometro parodymus.“

Pasak G. Jakubausko, būtent minėtojo „Uber“ atėjimą į Lietuvą galima laikyti pagrindine priežastimi, kodėl buvo priimtos šios pataisos. Vis dėlto, tvirtina specialistas, į vyriausybės siūlymus maksimaliai suvienodinti tokių paslaugų ir taksi paslaugų teikėjų reglamentavimą Seimo nariai neatsižvelgė.

„Jiems galiotų vienodi reikalavimai [...], tačiau iš principo buvo tik reglamentuota ši nauja vežimo lengvaisiais automobiliais transporto rūšis. Taksi veikla buvo nepaliesta. Mes mėginsime ir toliau vienodinti tą veiklą“, – tvirtina G. Jakubauskas.

Patikrinti pavežėtojų ar nelegalių vežėjų negali

G. Palucko nuomone, tiek taksi bendrovės, tiek „Uber“ ar kiti panašūs vežėjai teikia tokias pačias paslaugas, todėl reikalavimai ir vieniems, ir kitiems turėtų būti vienodi.

„Iš esmės mes turime tą pačią paslaugos rūšį – keleivių vežimą. Taksi paslaugos yra reguliuojamos, reglamentuojamos, apibrėžta, kokių standartų turi būti laikomasi, kaip transporto priemonė turi būti pažymėta, kokie įgaliojimai suteikiami savivaldybėms kontroliuoti tų standartų reikalavimų laikymąsi. Pavežėtojams (ar kaip juos vadintume), jokių tokių reikalavimų nėra“, – atkreipia dėmesį G. Paluckas.

Jo pastebėjimu, problemų kyla ir dėl to, kad pavežėtojų transporto priemonės nėra pažymėtos, todėl Viešosios tvarkos skyrius ar kiti atsakingi asmenys negali atlikti jų kontrolės. „Bet kokio automobilio stabdyti negali. Iš esmės, ar tai yra nelegalus vežėjas, ar pavežėtojas, remiantis nauja tvarka, nustatyti neįmanoma. Mes tokių galimybių neturime, todėl ta kontrolė tampa tokiu abejotinu reikalu.“

G. Palucko teigimu, dėl šios priežasties susidaro situacijas, kad tokias pačias paslaugas teikiantys asmenys prižiūrimi nevienodai: vieni stipriai reglamentuoti ir prižiūrima, o kiti – ne.

„Toks dvigubas reguliavimas ir lemia, kad taksi mes toliau kontroliuosime, o nelegalius vežėjus ar pavežėtojus – ne. Manau, kad tik laiko klausimas, kada tradicinis taksi, nepakėlęs reguliavimo ir konkurencijos naštos, tiesiog išnyks, o kokybė, standartai, saugumas, atsiskaitymai liks civilinių santykių rėmuose“, – įsitikinęs G. Paluckas.

Taksi automobilių skaičius sumažėjo daugiau kaip dvigubai

Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas R. Kriukovas tikina – taksi paslaugų teikėjų nykimas jau prasidėjo. „Tai vyksta jau dabar. Galiu pateikti Vilniaus mieto situaciją – iš buvusių 2,5 tūkst. taksi automobilių, jau apie tūkstantį automobilių paslaugas pradėjo teikti ne kaip taksi“, – akcentuoja R. Kriukovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Susisiekimo ministerijai buvo nurodytas laikas, per kurį ji turėjo nustatyti taisykles, reglamentuojančias pavežėjimus. „Buvo duotas laikas, kad, keičiant Transporto kodeksą, būtų apibrėžtos taisyklės ir visi reikalavimai. Per tą laiką jokių taisyklių nustatyta nebuvo, atsirado vienas vienintelis punktas, kad, norint užsiimti šia veikla, turi informuoti ir deklaruoti tai savivaldybėje. Jokių kitų reikalavimų nėra“, – sako R. Kriukovas.

Jis priduria, kad Lietuvoje susidariusi keista situacija, nes tvarka, reglamentuojanti pavežėjimo paslaugas, įsigaliojo tik nuo šių metų pradžios, nors jau metus šalyje veikia „Uber“.

Reaguodamas į pastabas G. Jakubauskas teigia, kad nei „Uber“, nei „Taxify“, nei kitoms bendrovėms negalima specialiai pritaikyti taisyklių, kurių nenumato teisės aktai.

„Taip ne kartą pasisakė ir Konstitucinis teismas. Taisyklės, apie kurias kalba ponas Kriukovas, patvirtintos gruodžio 30 d. pagal tai, ką leidžia kodeksas. [...] Nieko daugiau nei ministrai, nei Mokesčių inspekcija, nei kiti padaryti negali, jei to nėra įstatyme. Taip įtvirtinta, kad visi ūkinei komercinei veiklai privalomi reikalavimai turi būti įstatymų lygmenyje ir čia nieko joks ministras negali daugiau padaryti“, – tikina G. Jakubauskas.

Toliau sieks sąlygų suvienodinimo

Pasak G. Jakubausko, iki šiol „Uber“ veikla pateko į pilkąją zoną, nes įstatymai suteikė galimybę vežti keleivius užsakomaisiais reisais su išankstine sutartimi. Į paklausimus apie veiklą „Uber“ ne kartą mums pateikė atsakymus, kad jie tokias sutartis turi, kad elektroninė sutartis, sudaryta tarp vairuotojo ir motininės kompanijos, prilygsta rašytinei sutarčiai. Dėl to buvo daug diskusijų. Galima traktuoti ir vienaip, ir kitaip“, – sako G. Jakubauskas.

Jis priduria – suvienodinti sąlygas taksi ir pavežėjimo paslaugas teikiantiems asmenims ar bendrovėms išlieka. Tai, tvirtina G. Jakubauskas, svarbu ir dėl keleivių saugumo. „Tokiems automobiliams turi galioti kiti reikalavimai. Techninė apžiūra, jei automobilis senesnis kaip penkerių metų, turi būti atliekama kas šešis mėnesius, vairuotojams turi būti taikomas 0 promilių reikalavimas ir kiti dalykai“, – vardija G. Jakubauskas.

Anot jo, techninę apžiūrą apsunkina ir tai, kad automobilius techninės apžiūros darbuotojams sunku identifikuoti. „Dabar tai yra pasunkinama, nes reikia kreiptis į savivaldybę, sužinoti numerius ir ar tam automobiliui apžiūra turi būti taikoma kas pusę metų, ar ne. Paprastai pamatai geltonus numerius ir viskas būna aišku. Šiuo atveju šie automobiliai yra nematomi“, – teigia G. Jakubauskas.