Laukia pokyčiai

Naudotų automobilių prekyba užsiimantys verslininkai su nekantrumu laukia žinių iš Kirgizijos.

Šios šalies Ekonomikos ministerijoje atsidūrė įstatymo projektas, kurį pasirašius valdžios atstovams, iš ne Muitų sąjungos šalių įvežamoms transporto priemonėms būtų taikomi muitai, galioję iki 2014–ųjų pabaigos. Toks muitų tvarkos pakeitimas įmanomas pavienėms Muitų sąjungai priklausančioms šalims, tačiau jis teisiškai galios tik iki 2020 m., nors, pasak ekonomikos ekspertų, ir susiklosčiusios praktikos draudimo prašyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį atvejai  gan dažni. Tad galima tikėtis, kad į 2014–ųjų ribas sugrąžinti muitai išsilaikys ir ilgiau.

Kaip vietos žiniasklaidai tvirtina Kirgizijos Ekonomikos ministerijos atstovai, toks sprendimas priimtas siekiant atnaujinti šalies automobilių parką, kad šalyje atsirastų daugiau elektrinių ar hibridinių automobilių, taip pat naujesnių ir mažiau taršių transporto priemonių. Pasak Kirgizijos naujienų portalų, toks sprendimas motyvuojamas ir tuo, kad sumažinus muitus, atjaunėtų ir transporto priemonių parko amžius. Muito mokesčiai taip pat priklausys ir nuo to, kokį galios šaltinį automobiliai naudoja – mažiausi muitai bus taikomi elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams. Transporto priemonėms, varomoms benzinu, muito mokesčiai bus didesni, o brangiausiai kainuos dyzelinu varomų automobilių importas į Kirgiziją. Lemiamas faktorius bus ir automobilio pagaminimo metai – kuo naujesnis automobilis bus įvežamas į šalį, tuo mažesni muito mokesčiai jo laukia.

Vieno pirkimo metu kirgizas iš turgaus išveždavo mažiausiai apie 10 automobilių.

Pokyčiai rinkoje

Žinias iš Kirgizijos kaip gaivų vėjo gūsį sutiko ir Kauno automobilių turguje besidarbuojantys verslininkai. Turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis teigia, kad kirgizai, nors ir neprilygo savo kaimynams kazachstaniečiams, tačiau buvo geri pirkėjai, nes pirkdavo ne po vieną automobilį, kaip tai daro dabar dažniausiai turguje sutinkami ukrainiečiai.

"Iki tol, kol Kirgizija įstojo į Muitų sąjungą, kirgizai pirkdavo panašius automobilius, kokius dabar įsigyja ukrainiečiai ar moldavai, tačiau automobilius į savo gimtinę jie gabendavo autovežiais ir traukiniais, tad vieno pirkimo metu kirgizas iš turgaus išveždavo mažiausiai apie 10 automobilių", – prisimena V.Naujanis. Pasak naudotų automobilių rinkos eksperto, kirgizai neretai tapdavo ir tarpininkais tarp lietuvių ir kazachstaniečių – perveždavo automobilius į Kazachstaną.

V.Naujanis vertina, kad naujoji muitų tvarka, kurioje palankiausi muitai numatyti mažiau taršioms transporto priemonėms, lems, kad į Kauno automobilių turgų atvykę kirgizai nebeieškos pigiausių transporto priemonių, tačiau pradės dairytis į naujesnes, tai lems pokyčius ir pačiame turguje. "Mes pastebime, kad jau ir lietuviai, pasiryžę išleisti daugiau automobiliui, ieško varianto su hibridiniu varikliu, tad tokių transporto priemonių, kurios, tikiu, bus aktualios ir kirgizams, pasiūla turguje, jau ir dabar esanti nemenka, dar padidės", – sako pašnekovas. Jis tvirtina, kad kartu su turguje besilankančiais ukrainiečiais ir moldavais, kirgizai įves balansą – turguje atsiras daugiau automobilių su benzininiais varikliais, nes dabar dauguma parduodamų automobilių yra išskirtinai dyzeliniai.

Teks palaukti

Tiesa, kirgizai iš Kauno automobilių turgaus nebuvo visiškai išnykę. Čia juos buvo galima sutikti, tačiau jų dėmesio centre būdavo ne lengvieji automobiliai, o žemės ūkio technika, mikroautobusai ar sunkvežimiai. "Neretai kirgizai nusipirkdavo ne tik lengvuosius automobilius ir nuomodavosi autovežį transporto priemonėms į savo šalį nugabenti – pirkdavo ir patį sunkvežimį. Tuo metu kirgizai buvo tokie patys Lietuvos automobilių parko sanitarai, kokie dabar yra ukrainiečiai", – pasakoja V.Naujanis.

Beje, lygindamas kirgizus su ukrainiečiais, "Varano" vadovas tvirtina, kad kirgizai viską daro itin tvarkingai – automobilius Lietuvoje išregistruoja ir į savo šalį gabena naujai užregistruoti, priešingai nei ukrainiečiai, kurie steigia mūsų šalyje fiktyvias įmones, kurių vardu registruotais automobiliais važinėja Ukrainoje.

Žinoma tikėtis, kad į turgų netrukus plūstelės didžiulė banga kirgizų, tikėtis dar šiek tiek ankstoka. Šios šalies piliečiams vis tiek reikia gauti Šengeno vizą, o procedūros užtrunka, tačiau per mėnesį kitą šios šalies automobilių prekyba užsiimantys verslininkai turėtų sugrįžti į Kauno automobilių turgų.