Vairas – be jokios abejonės, daugiausia funkcijų atliekanti automobilio interjero detalė. Jis gali būti gražus, o svarbiausia – patogus ir sukurtas saugiai važiuoti. Dizaineriams tai atskira terpė išreikšti savo sumanymus. „Ratų“ žvilgsnis šiame numeryje krypsta į pačius keisčiausius visų laikų automobilių vairus.

Sutilpo visi skydeliai

Konceptinį „Maserati Boomerang“ 1971-aisiais sukūrė genialusis italų dizaineris Giorgetto Giugiaro. Pats automobilis buvo neįprastos pleišto formos, tačiau tai buvo menkniekis, ką automobilių entuziastai galėjo išvysti įsėdę į šį agregatą.

Dėmesį pirmiausia traukė didžiulis vairas. Jo konstrukcija labai priminė vėliau „Cintroen C4“ automobiliuose montuotą vairų mechanizmą, kai sukasi tik rankomis prilaikoma jo dalis. Skirtingai nei įprastuose variantuose su oro pagalvėmis ir keliais muzikos garso reguliavimo mygtukais, šio vairo viduje buvo įrengtas visas komplektas parodymų skydelių, dvi svirtys, įvairių lempų jungiklių ir t.t.

Pirmasis šio automobilio variantas buvo absoliučiai nefunkcionalus, tačiau vėliau italai patobulino savo agregatą ir 1972-aisiais Ženevos automobilių parodoje buvo pristatytas kiek patogesnis vairas. Teigta, kad tokiu automobiliu galima važinėtis net įprastais keliais.

Pistoletas tarp rankų

Užsiimti įvairiais žaidimėliais su vairo stipinais – tarp automobilių gamintojų gana įprastas reiškinys. Daugeliu atveju svarbiausias principas yra simetrijos išlaikymas.

Vis dėlto 1985-aisiais, kurdami savąjį XT „Subaru“, japonai nuėjo kitu keliu. Stipinus vaire jie išdėstė bumerango forma, o tai reiškė, kad, norėdamas to ar ne, vairuotojas prie šio automobilio vairo jausdavosi taip, tarsi tarp savo rankų laikytų įmontuotą pistoletą.

Vis dėlto šis vairas, nors ir neblogai derėjo su visu automobilio skydelio dizainu, šiek tiek labiau priminė kompiuteriniuose žaidimuose ar fantastikos filmuose įsivaizduojamus mechanizmus.

„Nissan Nails“ kūrėjai apskritai nusprendė nevargti kurdami stipinų dizainą ir pasiūlė vairą be jų. Automobilio vairas priminė tarsi iš gumos pagamintą grybą. Ne ką įspūdingesnės formos buvo ir pats automobilis, kuris vietoj įprastinių kėdžių turėjo vieną stumdomą suolą.

„Lancia“ eksperimentai

Praėjusiojo amžiaus 8–9 dešimtmečiais pirštais liečiamus ekranus įsivaizduoti buvo dar gana sunku. „Lancia“ kūrėjai, kurdami savąjį „Medusos“ ekraną, nusprendė pakeisti visa krūvą mygtukų. Čia italai sudėjo beveik viską, kas tik įmanoma: laikrodžius, šviesų, stiklo valytuvų, garso ir klimato kontrolės jungiklius.

Sakysite, dabartiniai „Citroen C4“ vairai turi per daug mygtukų? Pasižiūrėkite į šį „Lancia“ kūrinį ir viskas atrodys kitaip.

„Italdesign“ studijoje kurtas pleišto formos hečbekas savo laiku galėjo pasigirti ypač mažu pasipriešinimo koeficientu (Cx) – 0.263.

Nepraėjo ir 24 mėnesiai, o „Lancia“ 1982-aisiais pristatė dar vieną savo „šedevrą“ – „Orca“. Toje pačioje studijoje sukurto automobilio vairas turėjo gerokai mažiau mygtukų, tačiau ryški jų spalvų gama vertė iš nuostabos aikčioti net visko mačiusius automobilizmo gerbėjus.

Dar įspūdingiau atrodė šio automobilio prietaisų skydelis. Sėdėdamas už šio automobilio vairo vairuotojas galėdavo jaustis tarsi reanimacijoje, kur kompiuterio monitoriuose nuolat stebima paciento būklė.

Žvilgsnis atgal

Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje „Ford“ kompanija buvo paleidusi išskirtiniu dizainu pasižymėjusių „Edsel“ automobilių liniją. Vis dėlto Jungtinių Valstijų automobilizmo istorijoje šis prekės ženklas dabar žinomas kaip vienas labiausiai nenusisekusių.

„Edsel“ egzistavo vos trejus metus (1958–1960 m.). Daugelio specialistų teigimu, „Edsel“ produkcija atrodė tragiškai. Ne ką geresnis vaizdelis buvo ir šių automobilių salonuose: kupolo formos spidometras, vairo centre įkomponuoti automatinės pavarų dėžės mygtukai. Toks mechanizmas buvo ne tik kad nepatogus, bet ir visiškai nesaugus.

Kiek geriau šiems amerikiečiams pasisekė 2007-aisiais, kai Detroite buvo pristatytas įspūdingo dizaino sedanas „Ford Interceptor“. Kurdami jį, dizaineriai paplušėjo iš peties. Visose automobilio detalėse buvo stengiamasi išlaikyti stačiakampes proporcijas.

Ir prietaisų skydeliai, ir sėdynės, ir perjungimo svirtys, ir net vairas buvo stačiakampio formos. Keista, kad „Ford“ logotipas išlaikė ovalo formą.

Pirštų atspaudai

2001 m. pristatytas „BMW Z22“ konceptas taip pat turėjo iškreiptą keturkampį vairą, ir nors automobilis entuziastų nesužavėjo, kai kurie sprendimai buvo iš tiesų įdomūs.

Šio automobilio vairas turėjo integruotus pirštų atspaudų jutiklius, todėl įprasto raktelio šiai transporto priemonei nereikėjo. Jos savininkui tereikėdavo uždėti rankas ant vairo ir automobilis užsivesdavo savaime.

Nors iš pirmo žvilgsnio mygtukų ant vairo nėra daug, keliomis skirtingomis kombinacijomis buvo galima atlikti net kelis šimtus įvairių funkcijų.

Olandiškas oro gurkšnis

Atgaivinta Nyderlandų automobilių pramonės gigantė „Spyker“ 2000 m. pradėjo superautomobilio C8 gamybą. Techniškai šis automobilis neatrodė stebuklingas: aliuminio korpusas, „Audi“ 400 arklio galių V8 variklis.

Vis dėlto šis Tulpių šalyje pagamintas modelis gerbėjų meilę pelnė dėl savo išskirtinio dizaino. Kiekviena, net smulkiausia, detalė buvo tarsi meno kūrinys.

Net pedalai ar rankinio stabdžio svirtis buvo suprojektuoti taip, kad nesunkiai atrastų savąją vietą Nyderlandų karalienės rūmuose. Išskirtinumo nestokojo ir odinis „spygliuotas“ šio automobilio vairas. Ir nors jame nebuvo tradicinės oro pagalvės, tikrai ne vienas automobilių gerbėjas galėtų pasakyti: „Jei mirti, tai tik “Spyker C8„ salone.“