Skuba susitarti

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius bendra neteisėtų bandymų išgauti išmokas suma jau viršijo 2,3 mln. eurų. Ekspertai pažymi, kad sukčiavimų keliuose kasmet daugėja.

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas, apibūdina vieną iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo situacijų.

„Įsivaizduokime: judrioje gatvėje važiuoja nieko neįtariantis vairuotojas, kita transporto priemonė atlieka staigų apgalvotą manevrą, išvažiuoja priešais ir greitai stabdo, o iš paskos važiavęs net nespėja operatyviai sureaguoti ir atsitrenkia“, − sakė A. Juodeikis.

Pasak jo, svarbu ir tai, kaip įvykiai rutuliojasi toliau.

Tokia situacija gali atrodyti kaip paprastas eismo įvykis, vis dėlto tai gali būti ir sukčiavimo atvejis. Kad turite reikalų su sukčiumi, gali paaiškėti, jei priešais išvažiavusios transporto priemonės vairuotojas skuba susitarti ir už patirtą žalą siūlo atsiskaityti grynaisiais pinigais, vilkina deklaracijos pildymo laiką.

„Tai ne vienintelis atvejis, kai vairuotojai nukenčia nuo vadinamųjų pakišinėtojų. Pavyzdžiui, populiaru specialiai eismo įvykį sukelti žiedinėse sankryžose, nors, atsiradus naujam ženklinimui, tokių įvykių yra šiek tiek sumažėję. Analizuodami situacijas taip pat matome, kad sukčiai dažnai suteikia pirmumo teisę kitam vairuotojui, trumpam stabtelėja, o tada specialiai sukelia eismo įvykį“, – apie skirtingas schemas pasakojo „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.

Nutinka ir taip, kad sukčiai veikia keliese, specialiai sukeldami eismo įvykius.

Nuostoliai auga

Anot A. Juodeikio, pastaruosius penkiolika metų draudikai daug dėmesio skiria sukčiavimų tipologijoms išsiaiškinti.

„Yra konkrečių vairuotojų, kurie patiria daugiau nei 80 panašių eismo įvykių per metus, ir avarijos – vis panašiose vietose. Neretai nutinka ir taip, kad sukčiai veikia keliese, taip specialiai sukeldami eismo įvykius, kai bandoma pasipelnyti iš vairuotojų ar draudimo bendrovių“, − komentavo A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet per pirmus devynis mėnesius buvo išaiškinta daugiau nei 1,5 tūkst. tokių apgaulės atvejų. Per šį laikotarpį vadinamieji pakišinėtojai bandė neteisėtai išgauti išmokų už daugiau nei 2,3 mln. eurų; pernai už tą patį laikotarpį suma siekė 1,7 mln. eurų.

Eksperto teigimu, sukčiavimo keliuose skaičiai auga, todėl svarbu, kad vairuotojai išliktų budrūs, aktyviai reaguotų į kelyje pasitaikančias apgavystes. Tokių dirbtinai sukurtų avarijų metu žmonės nukenčia ne tik finansiškai, bet ir fiziškai – automobilyje būna vaikų, senjorų, nėščiųjų, tad net nedidelio eismo įvykio metu gali būti sužalojami žmonės.

Stresas ir pinklės

Pasak A. Juodeikio, yra kelios priežastys, kodėl žmonės patenka į apgavikų pinkles.

„Patekus į eismo įvykį, natūrali žmogaus reakcija – išgąstis, stresas. Būtent tuo pasinaudoja sukčiai, kurie puikiai išmano Kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų vairuotojų neatsargumu ar menka patirtimi kelyje. Todėl, patekus į avarinę situaciją, svarbu nusiraminti, kuo šaltesniu protu įvertinti tai, kas vyksta aplink. Visuomet nufotografuokite iš įvairių padėčių transporto priemones, užfiksuokite kelio ženklus, nes tai padės specialistams išsiaiškinti nelaimės aplinkybes“, – patarė „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Jis pažymėjo, kad geriausia po eismo įvykio skambinti policijos pareigūnams. Jei suvokiate, kad esate nekaltas, tačiau jus bando įtikinti kitaip, tai dar vienas ženklas, kad galimai susidūrėte su apgaviku.

„Nesileiskite įtikinami, kad vertėtų nepildyti dokumentų ir atsiskaityti vietoje grynaisiais. Įtarimų turėtų kelti ir tai, jei vilkinamas įvykio deklaracijos pildymo laikas, nėra visų reikiamų dokumentų. Tokie asmenys siekia neteisėtai pasipelnyti ir iš kitų eismo dalyvių, ir išpūsti draudimo išmokas“, – sakė A. Juodeikis.