Geriausias ir prasčiausias Lietuvos vairavimo mokyklas skiria praraja

Milijonui gyventojų keliuose žuvusiųjų skaičiumi kelintus metus iš eilės lenkianti visas kitas Europos valstybes, Lietuva desperatiškai ieško kaltų dėl tokios tragiškos padėties. Vienas dažniausiai girdimų priekaištų – prasta vairuotojų rengimo kokybė. Teigiama, kad kai kuriose būsimuosius vairuotojus ugdančiose įstaigose mokoma, kaip išlaikyti egzaminus, o ne saugaus automobilio valdymo ir protingo elgesio keliuose bei gatvėse.

Šiuos spėjimus sustiprina ir valstybės įmonė „Regitra“ – paskelbti vairavimo mokyklų reitingai, t. y. kiek kurios mokyklos auklėtinių per šių metų pirmąjį pusmetį vairavimo praktikos egzaminus gauti B kategorijos kelių transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą išlaikė iš pirmo karto.

Kokybė skiriasi

Statistika liudija, kad per pirmąjį šių metų pusmetį „Regitros“ egzaminų centruose vairavimo praktikos egzaminus išlaikė ir teisę vairuoti kelių transporto priemones įgijo 35,8 tūkst. asmenų. Palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu – 23,4 proc. daugiau.

„Pradedančiųjų vairuotojų gretos gausėja, tačiau ryškėja ir kita tendencija, rodanti, jog būsimieji vairuotojai egzaminams kasmet pasirengia vis prasčiau. Per pirmąjį 2006-ųjų pusmetį vairavimo praktikos egzaminą gauti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą iš pirmo karto išlaikė 51,1 proc., o šiemet – jau tik 44,4 proc. bandžiusiųjų tai daryti. Blogiau pasirengiama ne tik vairavimo praktikos, bet ir teorijos egzaminams“, – konstatavo „Regitros“ generalinis direktorius Ramutis Oleka.

Išanalizavus, kokių vairavimo mokyklų auklėtiniams kaip sekėsi įveikti egzaminų barjerą, pasirodė, kad kai kuriais atvejais rezultatai skirias tris ir daugiau kartų. Geriausias rezultatas – 59,3 proc. iš pirmo karto egzaminus išlaikiusių Panevėžio VšĮ „Moto Roki“ mokyklos lankytojų. Prasčiausias – 13,72 proc. – Šiauliuose veikiančios O.Moderienės įmonės „Greitis“.

Receptai skiriasi

„Regitra“ vertino 215 šalies vairavimo mokyklų (iš viso jų yra beveik 400), per šių metų pirmąjį pusmetį vairavimo praktikos egzaminams parengusios daugiau kaip 50 kandidatų į vairuotojus. Šios įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas komentavo užfiksuotus rezultatus ir teigė, kad vairuotojams rengti didesnę įtaką turi ne Lietuvoje naudojama mokymo metodika, o vairavimo instruktorių kvalifikacija.

„Kol kas tikslios informacijos, kokio instruktoriaus mokiniams kaip sekasi per egzaminus, iš pačios vairavimo mokyklos turime nedaug, nes jie nėra niekaip identifikuojami. Be to, instruktoriai iš esmės neprisiima jokios atsakomybės už savo darbą“, – pastebėjo S.Šuminas.

Klausiamas, ar pati vairuotojų rengimo metodika nekelia abejonių, pašnekovas teigė, kad šie dalykai analizuojami, tačiau Lietuvoje galiojanti tvarka nuo esančios kitose valstybėse beveik nesiskiria.

„Eismo saugumo problemas nagrinėjančioje literatūroje nurodoma, kad optimalus vairavimo su instruktoriumi valandų skaičius – 50. Maža to, mokslinės studijos rodo, kad šį skaičių padidinus iki 120 per pirmuosius dvejus metus net 40 proc. sumažėja tikimybė jauniems vairuotojams patekti į avarijas. Ryšys tarp pratybų intensyvumo prieš laikant egzaminą ir tolesnės vairuotojo karjeros visiškai akivaizdus. Tačiau tai nereiškia, kad lankyti vairavimo kursus ir Lietuvoje reikėtų 6 kartus ilgiau (dabar privalomas kelionių su instruktoriumi laikas – 20 val.). Viena vertus, tokiu atveju mokymosi kaina labai padidėtų. Antra vertus, niekas netrukdo šlifuoti vairavimo įgūdžių padedant tokią teisę turintiems šeimos nariams“, – dėstė S.Šuminas.

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas pastebėjo, kad, tarkim, Didžiojoje Britanijoje apskritai nereglamentuota, kiek valandų mažiausiai mokinys privalo važinėti drauge su instruktoriumi.

„Ten būsimas vairuotojas iš instruktoriaus sužino, ar yra pasirengęs valstybiniam egzaminui ir nepuoselėja iliuzijų, kad tam pakanka 20 ar 30 valandų. Žmonės skirtingai perpranta tuos pačius dalykus“, – konstatavo S.Šuminas.

Metodika suvienodinta

Tiek „Regitros“ vadovai, tiek vairavimo mokyklas vienijančios asociacijos prezidentas Kęstutis Vaiciekiūtis teigė, kad Lietuvoje naudojama žinių perdavimo sistema iš esmės nesiskiria nuo galiojančios visoje Europoje. „Nors visos mokyklos žino, kokius dalykus privalo išmanyti vairuotojo pažymėjimo siekiantis žmogus, lig šiol mūsų šalyje nėra išleista vadovėlių būsimiems automobilininkams. Instruktoriai naudoja skirtingus informacijos šaltinius, todėl saviveiklos šioje srityje esama gana daug. Vieni į šį darbą įdeda daugiau širdies, kiti – stengiasi kuo daugiau uždirbti. Manau, kad tai atspindi ir galutiniai rezultatai“, – sakė S.Šuminas.

K.Vaiciekiūtis teigė, kad per pastaruosius dvejus metus asociacijos nariai aplankė kolegas visose gretimose šalyse, taip pat Austrijoje, Vengrijoje, Čekijoje, ir grįžo namo puikiai nusiteikę.

„Mūsų vairavimo mokyklos nei technine baze, nei naudojamomis mokymo programomis niekuo nenusileidžia kitiems Europos kraštams. Žinoma, visur pasitaiko visko, tačiau bendras lygis iš esmės atitinka ES reikalavimus“, – tikino asociacijos vadovas.

Jo teigimu, dėl avaringumo rodiklių versti atsakomybę vairavimo mokykloms nekorektiška, nes dažniausiai tragedijas keliuose lemia ne Kelių eismo taisyklių nemokėjimas, o sąmoningas tų taisyklių ignoravimas.

„Vienas instruktorių pasakojo susidūręs su jaunuoliu, norėjusiu laikyti egzaminą gauti C kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Per pamokas jis nepriekaištingai manevravo sunkvežimiu ir sudarė gero vairuotojo įspūdį. Tačiau kai po pratybų pasisiūlė namo pavėžėti instruktorių, tas pusiaukelėje pasiprašė išleidžiamas, nes bijojo patekti į avariją – tas pats tvarkingasis vaikinukas nerodė posūkių, nepaisė greičio ribojimų, lenkė iš dešinės, važiavo itin agresyviai. Viena yra žinototi, kaip dera elgtis kelyje ar gatvėje, ir kita – būtent taip elgtis. Kaip išspręsti šią problemą, aš tikrai nežinau“, – dėstė K.Vaiciekiūtis.