Inovatyvūs sprendimai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, rekonstrukcija magistralėje Vilnius–Kaunas buvo reikalinga, nes šis kelio ruožas labai svarbus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniam susisiekimui.

„Siekiant užtikrinti sklandų visų transporto priemonių judėjimą, šiame kelio ruože buvo būtina įgyvendinti inovatyvias, saugias eismo organizavimo priemones, kurios sudarytų galimybių padidinti leistiną greitį. Tačiau ne vien didesnis greitis yra svarbiausias kriterijus. Svarbiausia, kad po rekonstrukcijos šiuo kelio ruožu važiuoti yra saugiau ir patogiau“, – sakė jis.

Pernai ruožui Vilnius–Kaunas buvo suteikta automagistralės kategorija, leistinas maksimalus greitis vasaros laikotarpiu – iki 130 km/val., žiemą – iki 110 km/val.

Perėjos – skirtingų lygių

M. Švaikausko teigimu, ruožo Vilnius–Kaunas rekonstrukcija jau baigta.

Įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio atkarpų – tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengti pėsčiųjų takai ir skirtingo lygio perėjos, sumontuotos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, apšvietimas.

Tiltai ties Kaunu per Nerį magistralėje A1 – intensyviausi Lietuvoje, kai kuriomis dienomis čia važiuoja iki 78 tūkst. automobilių.

„Užbaigti ir Gariūnų, Dėdeliškių, Skirmantiškių, Jakštonių, Strošiūnų požeminės perėjos pėstiesiems, rekonstruota Kaišiadorių skirtingo lygio sankryža. Antrame rekonstrukcijos etape bus iš esmės rekonstruotas ir paplatintas Kleboniškio tiltas. Tai leis atskirti tranzitinį eismą nuo vietinio ir užtikrinti jo saugą“, – aiškino jis.

Prie bendros magistralės rekonstrukcijos žymiai prisideda ir ES investicijos: 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu jau skirta 29,9 mln. eurų. 2,6 mln. eurų ES lėšų taip pat buvo skirta Grigiškių transporto mazgui rekonstruoti.

Iššūkiai prie Kleboniškio

Tiltai ties Kaunu per Nerį, esantys magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 99,03 km iki 100,47 km, yra intensyviausi Lietuvoje.

Skaičiuojama, kad kai kuriomis dienomis čia važiuoja iki 78 tūkst. automobilių.

„Tiltų remontas ir statyba yra viso Islandijos plento projekto dalis. Sutvarkius visą Islandijos plentą padidės eismo pralaidumas ir saugumas, visuomenė sutaupys milijonus dabar spūstyse šiame kelio ruože prarandamų valandų“, – kalbėjo M. Švaikauskas.

Šiuo metu sparčiai vyksta tilto per Nerį krantinių ir tarpinių atramų, viaduko per Jonavos gatvę atramų ir paviršinių nuotekų tinklų įrengimo darbai, rekonstruojami žinybiniai tinklai.

Anot M. Švaikausko, artimiausiu metu bus siekiama galutinai užbaigti tiltų rekonstrukcijos darbus – planuojama, kad netrukus atsiras pėsčiųjų ir dviračių takas su apšvietimu ir triukšmo užtvara kairėje A1 magistralės pusėje ties Šilainiais.

„Užbaigus rekonstrukciją, vienu tiltu vyks eismas Vilniaus–Klaipėdos kryptimi, o kitu – Klaipėdos–Vilniaus kryptimi“, – sakė LAKD vadovas.

Darbai turėtų būti užbaigti iki 2024 m. spalio.