Remiantis policijos statistika, praėjusiais metais iš viso buvo užfiksuota daugiau nei 200 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Vien magistraliniuose šalies keliuose Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Panevėžys fiksuoti 2 682 greičio viršijimo atvejai. Šiemet situacija išlieka panaši – minėtose kelių ruožuose per pirmąjį pusmetį pareigūnai užfiksavo beveik 2 tūkst. greičio viršijimo atvejų.

Šiurkščių pažeidimų netrūksta

Nors lietuviai nevengia stipriau spustelėti akceleratoriaus pedalą, pareigūnų teigimu, situacija šalies keliuose pamažu gerėja. Vis tik šiurkščių KET pažeidimų, policijos teigimu, vis dar neišvengiama ne tik magistraliniuose, bet ir kituose Lietuvos keliuose. Dažniausi pažeidimai – vairuotojai viršija nustatytą važiavimo greitį, nesilaiko lenkimo, manevravimo taisyklių, vairuoja chuliganiškai ar būdami neblaivūs, elgiasi nepagarbiai su kitais eismo dalyviais.

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pastebi, kad kasmet dėl greičio viršijimo įkliūva tūkstančiai pažeidėjų, taip pat neretai įvyksta skaudžios avarijos, nusinešančios žmonių gyvybes ar rimtai sutrikdančios sveikatą.

Vasarą įvykių pagausėja dėl intensyvesnio eismo, ypač kelionių į gamtą ar pajūrį.

„Vasarą įvykių pagausėja dėl intensyvesnio eismo, ypač kelionių į gamtą ar pajūrį. Vis tik važiuodami atostogauti, greitkeliuose vairuotojai į savo saugumą turėtų žiūrėti atsakingai ir vairuoti susikaupę. Juk avarinė situacija greitkelyje gali susidaryti labai staigiai ir tik nuo vairuotojo reakcijos priklausys, kaip sėkmingai ji pasibaigs. Šiame kelio ruože automobiliai važiuoja skirtingais greičiais, be to, greitis, reaguojant į kitus eismo dalyvius, gali staigiai pasikeisti, dėl ko ir susidaro avarinės situacijos ar net masinės avarijos“, – pasakoja R. Pocius.

Trečdalis nelaimių – dėl viršyto greičio

Draudimo eksperto teigimu, šiuolaikinių automobilių galimybės leidžia važiuoti dideliu greičiu ir būtent tai tampa pagrindine priežastimi nepaisyti nustatytų greičio apribojimų.

„Žmonės prie vairo jaučiasi kontroliuojantys padėtį. Be to, puikiai vertina savo gebėjimus ir galvoja, kad nieko blogo nenutiks, tačiau toks mąstymas gali būti pražūtingas. Maždaug trečdalio eismo įvykių priežastis – viršytas greitis. Tokio argumento turėtų pakakti, kad tolerancijos greičio viršijimui, ypač šalies magistraliniuose keliuose, nebūtų. Juose vairuotojai taip pat turi ypatingą dėmesį kreipti ir į kitų eismo dalyvių elgseną ir prognozuoti jų veiksmus, kad galėtų nedelsiant reaguoti į pasikeitusią situaciją kelyje“, – sako R. Pocius.

Draudimo ekspertas taip pat pabrėžia, kad ne tik pats automobilis bei vairuotojo gebėjimai yra esminiai faktoriai, lemiantys, kaip greitai galima važiuoti. Eismo sąlygos, kelio dangos kokybė, transporto priemonių srautas, apšvietimas tamsiuoju paros metu – tik dalis elementų, kurie taip pat gali nulemti vairavimo kokybę.

„Pagrindiniai patarimai vairuotojams – pasirinkti saugų važiavimo greitį ir neviršyti leistino, būti atidiems, rodyti posūkio signalus persirikiuojant, esant dideliam eismo intensyvumui neatlikti labai staigių manevrų, kai jie nėra būtini. Taip pat kelyje reikėtų elgtis kultūringai ir gerbti visus eismo dalyvius, nesukeliant pavojaus nei sau, nei jiems“, – sako R. Pocius.