Tai pirmadienį nukentėjusiųjų atstovai aptarė susitikę su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu.

„Aptarti klausimai, susiję su valstybinėmis pensijomis, anksčiau (šiai grupei - BNS) buvo atskiri teisės aktai, norėtume, kad būtų tas įstatymas vienas, šitą žmonių grupę liečiantis. Šita žmonių grupė labai nedidelė ir mažėjanti“, - po susitikimo žurnalistams sakė Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų bendrijos „Bičiulystė“ vadovė Ona Povilaitienė.

Šiuo metu per Sausio įvykius praradusieji darbingumą gauna valstybines pensijas, pensijas gauna žuvusiųjų našlės, kol baigia mokytis - našlaičiai, taip pat nukentėjusieji gauna kompensacijas už komunalines paslaugas, jiems taikomos transporto lengvatos.

Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos statusą reglamentuoja atskiras įstatymas, tačiau jiems taikomos socialinės garantijos nusakomos skirtinguose teisės aktuose.

1991 metų sausio 13-ąją sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas policijos ir muitinės pareigūnai. Įtariama, kad tai padarė sovietų OMON kariai, atvykę iš Rygos.