Ne visi sostinės gyventojai pasiryžę mažinti šildymo sąskaitas investuodami į šilumos vartojimo sumažinimą. Nors ėmusis priemonių, šilumos vartojimas galėtų sumažėti ir iki 40 proc., kai kurių butų savininkai atsisako prisidėti prie tokio rezultato ir imasi gudrybių, dėl kurių viso daugiabučio gyventojams tenka mokėti daugiau, pastebi Vilniaus savivaldybės atstovai.
Tai paaiškėjo palyginus dviejų sostinės daugiabučių gyventojų šilumos suvartojimo kiekį. Vilniaus savivaldybės surengtoje dviejų sostinės namų šildymo punktų apžiūroje specialistai kalbėjo, kad dėl didelių šildymo sąskaitų iš dalies gali būti kalti ir patys kai kurių namų gyventojai, rašo portalas DELFI.lt.
Kai kurie jų nesutinka imtis priemonių šilumos suvartojimui sumažinti, tačiau manomai nelegaliai vykdo veiksmus, kurie jį netgi padidina – nepranešdami patys įsirengia papildomus radiatorius, grindinį šildymą ar netgi oranžeriją balkone. Dėl to kaimynams už šildymą gali tekti mokėti daugiau.
„Sakysime, pasidaro grindinį šildymą nuo karšto vandens stovo, vadinasi, vienam kubiniam metrui vandens suvartojama daug daugiau energijos. Kitas dalykas, prisistačius daug radiatorių, apsišildžius. Moka visi pagal kvadratūrą, tačiau pas vieną yra 28 laipsniai temperatūros, o pas kitą – tik 16 - 18 laipsnių“, - sakė Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Didžioji dalis itin dideliu šilumos suvartojimu pasižyminčių namų – Vilniaus senamiestyje. Vienas iš jų - Arklių g., kur per metus šilumos suvartojimas padidėjo net 27 proc.
Pasak „Senamiesčio ūkio“, administruojančio namą, atstovų šiame name žmonės atsisakė atlikti namo energetinį auditą, kuris leistų numatyti konkrečias taupymo priemones.
Šilumos suvartojimo mažinimo priemonių ėmęsi J. Basanavičiaus g. namo gyventojai šiemet taip pat sutaupė. Praėjusių metų lapkritį jie už 1 kv. m apšildymą vidutiniškai turėjo mokėti 6,39 Lt, o šių – 5,34 Lt. Tiesa, norėdami sumažinti šilumos suvartojimą, visi namo gyventojai kartu turėjo investuoti apie 80 tūkst. litų.
Naujausi komentarai