Lietuvos bankas toliau imasi priemonių riboti rizikingų kredito unijų veiklą - viena didžiausių šios rinkos dalyvių Vilniaus taupomoji kasa privalės riboti paskolų sumą ir indėlių palūkanas.

Sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba penktadienį priėmė, remdamasi Lietuvos centrinės kredito unijos atliktu jos veiklos vertinimu, pranešė centrinis bankas.

Ketvirtadienį unijos vadovas Darius Čepauskas įmonės interneto tinklapyje pareiškė, kad dviejų kitų unijų uždarymas neturės įtakos šios unijos veiklai.

Nustatyta, kad Vilniaus taupomoji kasa tinkamai nevertina sandorių rizikos - neįsitikina, ar klientas galės vykdyti įsipareigojimus. Todėl unijai nurodyta neskolinti daugiau nei 30 tūkst. litų, o neprofesionaliems indėlininkams palūkanas nustatyti, atsižvelgiant į rinkos vidurkį.

Vilniaus taupomosios kasas interneto tinklapyje skelbiama, kad už terminuotus indėlius litais ji siūlo nuo 2 proc. (3-5 mėnesių termino) iki 4,5 proc. (24 mėnesių ir ilgesnės trukmės) palūkanas.

Riboti veiklą unija privalo laikinai, kol bus atliktas inspektavimas ir Lietuvos bankas įvertins jo rezultatus, bet ne ilgiau kaip iki 2013 metų birželio 1 dienos.

„Tikime, kad po šio sprendimo Vilniaus taupomoji kasa imsis sprendimų, kurie pagerintų šios unijos finansinius rodiklius. Ši kredito unija prieš savaitę pristatė veiklos trūkumų šalinimo planą, dalį trūkumų jau sugebėjo pašalinti. Kartu su Lietuvos banku stebėsime, kaip unija įgyvendina šį planą“, - pranešime spaudai sakė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Anot jo, Lietuvos centrinė kredito unija prižiūrės, kaip Vilniaus taupomoji kasa taisys veiklos trūkumus.

„Didesnių ar mažesnių veiklos trūkumų galima atrasti kiekvienoje kredito įstaigoje, tiek kredito unijose, tiek bankuose, tačiau trūkumus reikia operatyviai spręsti, o į Lietuvos centrinės kredito unijos teikiamas pastabas ir rekomendacijas atsižvelgti nelaukiant rinkos priežiūros institucijos sprendimų“, - tvirtino F.Dirginčius.

Vilniaus taupomoji kasa priklauso bendrai Lietuvos centrinės kredito unijos sistemai, kuri jungia didžiąją dalį šalyje veikiančių kredito unijų.

F,.Dirginčiaus teigimu, tai, kad Lietuvos banko sprendimas priimtas remiantis Lietuvos centrinės kredito unijos atliktos veiklos tikrinimo ataskaita, rodo, kad centrinė kredito unijų sistema yra pajėgi efektyviai stebėti unijų veiklas.

„Lietuvos centrinė kredito unija nėra rinkos priežiūros institucija – net ir nustatę veiklos trūkumų, mes negalime pritaikyti poveikio priemonių. Tokiais atvejais galime tik atkreipti dėmesį ir unijos vadovybei rekomenduoti sprendimus, konsultuoti, kaip pašalinti veiklos trūkumus. Todėl ateityje sieksime, kad Kredito unijų įstatymas būtų papildytas, centrinei kredito unijai suteikiant daugiau atsakomybės ir galių vykdant jai priklausančių kredito unijų veiklos priežiūrą“, – teigė F.Dirginčius.

Ketvirtadienį Lietuvos bankas dėl finansinių pažeidimų atšaukė unijų Švyturio taupomoji kasa ir Nacionalinė kredito unija veiklos licencijas ir ketina inicijuoti jų bankrotus. Abi jos Lietuvos centrinės kredito unijos sistemai nepriklauso.

2011 metais Lietuvos  banko valdyba buvo skyrusi Vilniaus taupomajai kasai 1 proc. jos bendrųjų 2010-ųjų metinių pajamų dydžio baudą, nes kredito unija teikė finansines paslaugas, nors tai daryti unijos teisės buvo apribotos.