Juos meistriškai pavaizdavęs dailininkas ir kompozitorius Napoleonas Orda (1807–1883) yra vienas įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų.

N. Orda gimė 1807 m. vasario 19 d. Vorocevičiuose, netoli Pinsko (dab. Baltarusija). Kilęs iš bajorų šeimos ir pradinį išsilavinimą įgijęs namuose, mokėsi Svisločiaus gimnazijoje.

Dėl to, kad dalyvavo 1830–1831 m. sukilime, carinė Rusija iš šio dailininko šeimos atėmė dvarą, ir N. Orda išvyko į Prancūziją. Paryžiuje jis išgarsėjo kaip pianistas, polonezus, valsus kūręs  kompozitorius. N. Ordą globojo Ferencas Lisztas, muzikos mokė Frédéricas Chopinas, dailės – garsus peizažininkas Pierre’as Girard’as. N. Orda buvo ir poeto Adomo Mickevičiaus draugas, jo talentu žavėjosi kompozitorius Stanislovas Moniuška.

Pirmuosius piešinius N. Orda sukūrė 1840–1842 m. keliaudamas po Prancūziją. 1843 m. N. Orda vedė prancūzę Irène Bouglé, pradėjo dirbti Paryžiaus operos teatre. Kai N. Ordai buvo leista grįžti į tėvynę, tėvų dvarą teko nuomotis, o po 1863–1864 m. sukilimo atėmė net ir teisę nuomotis. Nuo to laiko N. Orda keliavo per buvusias Abiejų Tautų Respublikos teritorijas – Volynės, Podolės, Minsko, Kyjivo gubernijas ir fiksavo išlikusį paveldą.

N. Orda aktyviai telkė nuo politinių persekiojimų iš Rusijos pasitraukusius asmenis, užsiėmė publicistine veikla, rašė straipsnius, eilėraščius ir poemas. Vis dėlto vertingiausia ir gausiausia N. Ordos meninio palikimo dalis yra piešiniai ir akvarelės – jos pristatomos šioje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Krokuvos nacionalinio muziejaus parodoje.

Pilys, rūmai ir dvarai dažniausiai priklausė giminėms, kovojusioms už Lietuvos valstybingumą, tačiau po carinės Rusijos represijų pastatai buvo atimti ir nyko.

Priverstas keliauti iš vienos vietos į kitą N. Orda sukūrė neįkainojamą akvarelių ir piešinių rinkinį, kuriame užfiksuoti nykstantys Lietuvos valstybingumo ir didybės ženklai liudijo tiek nepaprastai didelį norą visa tai išsaugoti, tiek asmeninį menininko santykį su savuoju kraštu, jo istorija, kultūra ir tikėjimu.

Parodoje „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“ – per 200 akvarelių, su meistrišku tikslumu vaizduojančių nykstantį buvusios valstybės turtą. Akvarelėse užfiksuotos pilys, rūmai ir dvarai dažniausiai priklausė giminėms, kovojusioms už Lietuvos valstybingumą, tačiau po carinės Rusijos represijų pastatai buvo atimti ir nyko.

Visą N. Ordos dailės palikimą sudaro kiek daugiau nei 1 tūkst. akvarelių, piešinių ir eskizų. Dailininkas išmanė dvarų sodybų sandarą, menines jų ypatybes, vaizduodamas dvarų sodybas, siekė perteikti kuo išsamesnį vaizdą, todėl dažnai piešė jas net iš dviejų trijų apžvalgos vietų.

N. Ordos šeima didžiąją dalį kūrinių padovanojo Krokuvos nacionaliniam muziejui – čia saugomi net 989 šio menininko darbai. Beveik 70 proc. sukauptų kūrinių atspindi būtent LDK architektūros ir kraštovaizdžio peizažus.

Spalvinga N. Ordos asmenybė įkūnija valstybingumą praradusios Lietuvos gyventojo, intelektualo dilemas: visų vadinamas lietuviu, tačiau vargiai mokėjo lietuviškai. Dėl dalyvavimo antirusiškose jaunimo organizacijose jis buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto, kur studijavo Matematikos ir fizikos fakultete, ir negalėjo siekti aukštojo mokslo, bet būdamas itin smalsus toliau tęsė mokslinę veiklą, parašė lenkų kalbos gramatiką, traktatą apie muzikos komponavimą.

Parodos organizatoriai – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Krokuvos nacionalinis muziejus. Parodos idėjos autoriai – prof. habil. dr. Andrzejus Szczerskis, dr. Vydas Dolinskas. Parodos koncepciją ir ekspozicijos planą sukūrė kuratoriai Ignas Račickas, Marijus Uzorka, Urszula Kozakowska-Zaucha, dr. Kinga Migalska.