Vyresnės kartos atstovai žino, kas yra gastronomai, kaip jie atrodė ir kas ten vyko. Jaunimui reikėtų priminti, kad tai kažkas panašaus į prekybos centrą, pardavinėjantį maisto produktus. 

Apie gastronomą ir parodą papasakojo parodos kuratorius Ernestas Parulskis. 

– Kokie buvo tie gastronomai? Kuo jie ypatingi?

– Sovietinius gastronomus ir maisto parduotuves galima skirstyti į kelis lygmenis. Mūsų sukurtas parodos gastronomas buvo dabartiniame Gedimino prospekte. Jie turėdavo numeraciją: gastronomas numeris vienas arba centrinis gastronomas. Į jį ateidavo žmonės, kurie norėdavo tapti pirkėjais. Jeigu jiems pavykdavo jais tapti, tai gali būt, kad jie ir nusipirkdavo kokių retesnių dalykų, kalbu apie maisto produktus, kurių nebuvo galima rasti kitose parduotuvėse. Tas pavykimas buvo susijęs su gana ilga logistika, kantrybe.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Visur būdavo susitarimai, blatai.

– Blatas arba pažintys, be abejo, papildoma paralelinė valiuta. Pažintys, kaip nepiniginis atsiskaitymo vienetas, buvo labai stiprus prekybos ir ekonomikos variklis.

– Kodėl dabar reikia kalbėti apie tai, kas buvo sovietmetyje? Apie tuos deficito, išgyvenimo metus.

– Mes pasakojame ne apie demaskavimą, nors yra labai aiškus noras demitologizuoti nostalgiją, bet apie normalius žmones, kurie laikėsi sovietinių normų. Pasakojame apie jų kasdienybės gyvenimą. Perėjus per visas keturiolika ar penkiolika ekspozicijų ir pažiūrėjus virš 300 eksponatų, iš kurių kiekvienas turi savo istoriją, galima susidaryti visiškai objektyvų sovietinio gyvenimo pjūvį be išorinių pikų. Tai – labai aiškus atskleidimas, kuris ir turėtų sumažinti tos nostalgijos būsenas.