Čiurlionio namuose – įdomūs žmonės apie Vilnių

Trečiadienį Čiurlionio namuose Vilniuje pradedamas pokalbių ciklas „Vilniaus istorijos etiudai“. Čiurlionio namų direktorius Rokas Zubovas kalbins mokslo istoriką ir etnologą, gamtos mokslų daktarą, profesorių Libertą Klimka.

„Vilnius – viena populiariausių pastarojo meto lietuvių literatūros temų. Miestą iš naujo atrasti siūloma ir grožinės literatūros kūriniuose, ir dokumentikoje, ir atsiminimuose bei esė. Ne išimtis ir Čiurlionio namai – naujojo sezono pagrindinė tema – Vilniaus miestas. Beveik visi susitikimuose dalyvausiantys autoriai rašė iš meilės Vilniui, iš noro, svajonės, o kartais net iš įniršio jį atgaivinti. Kartais atrodo, kad jie rašė apie skirtingus miestus, bet iš tiesų tai apie Vilnių, mūsų Vilnių“, – rašoma Čiurlionio namų pranešime.

„Nedaug Europoje yra miestų, taip mitologizuojamų kaip Vilnius. Turiu omenyje iš praeities paimtus pasakojimus, kurie nebūtinai privalo atitikti faktus. Šio miesto istorija tokia keista, kad ji prašyte prašosi perkeliama į pasakos erdvę, kas jau ne kartą buvo daroma, ir pasakojimai skyrėsi nuo to, kas juos pasakojo: lietuviai, lenkai, žydai ar baltarusiai“, – taip apie Vilnių kalbėjo rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas. 

„Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ – tai L. Klimkos knyga apie istorijos žingsnių aidus Vilniuje, jo urbanistikoje. Tai pasakojimai apie mažai žinomus ar plačiau nenušviestus istorinius faktus, kurie turėjo didelę įtaką Vilniaus raidai.

Knygoje taip pat pateiktos šviesuolių įžvalgos, aiškinančios magiškosios Vilniaus traukos priežastis. Kartu pasakojama ir apie vilniečius, jų spalvingus charakterius, nuopelnus Lietuvos kultūrai.

L. Klimka – fizikas, mokslo istorikas, etnologas, fizikos mokslų daktaras. 1963 m. baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Puslaidininkių fizikos institute, dėstė ne vienoje Vilniaus aukštojoje mokykloje, nuo 2003 m. – profesorius.

Greta tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bei technikos istorijos Lietuvoje, L.Klimka tyrinėja baltų kosmologiją, liaudies kalendorinius papročius. Jis yra vienas iš iniciatorių, įkuriant Lietuvos etnokosmologijos muziejų Kulionyse. Nuo 1998 m. Lietuvos ir Baltijos šalių istorikų asociacijoje eina vicepirmininko pareigas, 2005–2010 m. buvo Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas. Parašė devynias knygas, yra kelių rinkinių sudarytojas ir aštuonių leidinių bendraautoris. L. Ivinskio premijos (1997), Basanavičiaus premijos (2005) S. Šalkauskio premijos (2008) laureatas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimui Pydarui

Anonimui Pydarui portretas
Mes ne žmonės, jie žmonės
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių