Cinkas (trumpa jo cheminė formulė Zn) – tai pradžios ir pabaigos alegorija, elementas, būtinas žmogaus gyvybei palaikyti. Spektaklis pasakoja apie tai, kas įvyko prieš tris dešimtmečius, centru paversdamas rašytojos, Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič asmenybę, patirtis ir gyvenimą.

Kelerius metus keliavusi po neaprėpiamą buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją, rašytoja rinko paprastų žmonių pasakojimus ir liudijimus apie skaudžiausius įvykius, nutikusius SSRS gyvavimo laikotarpiu. Iš žmonių pasakojimų gimė ir garsusis autorės ciklas "Utopijos balsai", kurį sudaro penkios knygos. Dvi iš jų – "Cinko berniukai" ir "Černobylio malda", pasakojančios tragiškas žmonių patirtis Afganistano kare ir po Černobylio atominės elektrinės sprogimo, tapo E.Nekrošiaus spektaklio literatūriniu pagrindu.

Anot pagrindinį S.Aleksijevič vaidmenį sukūrusios aktorės Aldonos Bendoriūtės, režisierius iš anksto turėjo sprendimą užrašytas istorijas sujungti būtent jos personažu.

Kelionė per savo laiką turi vienintelį tikslą – išminuoti žmogų kaip minų lauką, paliudyti ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas.

"Jo pagalba yra įmanoma suverti į vieną vėrinį visus šiuos pasakojimus. Svetlana eina pas savo pašnekovus, klauso jų istorijų, jas renka ir suveria į knygas, spektaklį. Bet medžiagos apie autorę yra labai nedaug. Kiek žinau, ji yra labai uždaras žmogus ir čia, kartu su režisieriumi kurdami vaidmenį, mes daugiau vadovaujamės ne faktais, bet savo fantazija", – kodėl šis vaidmuo yra abstraktus, o ne konkretus, aiškino A.Bendoriūtė.

Žmogus, kuris surinko šitiek istorijų, išleido tiek knygų, aktorės įsitikinimu, turėjo įveikti įvairiausias kliūtis. "Manau, kad tam reikalingas tvirtas charakteris. Sakyčiau, tai galbūt net labiau vyriškas charakteris, temperamentas. Ji – žmogus, tvirtai siekiantis savo tikslo, žinantis, ko nori iš gyvenimo. Tokį žmogų tikriausiai būtų sunku sulaikyti ar sustabdyti", – sakė A.Bendoriūtė.

Sukurti daugiau fiktyvų, poetinį personažą, o ne realų gyvenimą atspindinčią dokumentiką – toks buvęs ir E.Nekrošiaus sumanymas. Tačiau bandymas suvokti rašytojos tikrą psichologinį portretą sukėlė daug nuostabos dėl asmenybės stiprybės – literatūros autorė už paviešintas pašnekovų patirtis buvo paduota į teismą, apkaltinta, kad dėl karjeros tikslų naudojosi svetimų žmonių kančiomis.

Vis dėlto jos, vienišos kūrėjos, kelionė per savo laiką turi vienintelį tikslą – išminuoti žmogų kaip minų lauką, paliudyti ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas. Šios fiktyvios kelionės išliekantis paradoksas – rašytojos svajonė išsipildė dėl jos aprašytų suluošintų gyvenimų.

Parodytas Lietuvos rusų dramos teatre, "Cinkas" iškeliaus į Italiją – birželio 8, 9 d. atidarys Neapolio teatro festivalį. Vėliau spektaklį galima bus išvysti tik kito sezono metu, kai jis sugrįš į renovuotą Jaunimo teatro Didžiąją sceną.

Kas? Paskutinis šį sezoną spektaklis "Cinkas".

Kur? Lietuvos rusų dramos teatre.

Kada? gegužės 28 d. 18 val.