25-asis tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“, gerą savaitę vaišinantis vilniečius ir sostinės svečius itin gausiu šiuolaikinės muzikos meniu, jau visai netrukus, spalio 30 d. pakvies į festivalio baigiamąjį koncertą. Šį penktadienį 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose įvyks pagal visus koncertinio etiketo reikalavimus parengtas įspūdingas simfoninis festivalio uždarymo koncertas.

Scenoje pasirodys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko, bei iškilūs solistai virtuozai – violončelininkas Francesco Dillonas (Italija) bei Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijonų duetas.

Koncerto programoje – keturi skirtingų ir savitų kompozitorių opusai. Kviestinio šių metų festivalio „Gaida“ kompozitoriaus Francesco Filidei Koncertas violončelei ir orkestrui „Kiekvienas meilės judesys“ („Ogni gesto d’amore“) po „Gaidos“ atidarymo koncerte nuskambėjusio itin įdomaus F. Filidei simfoninio opuso „Fiori di Fiori“ leidžia tikėtis ne menkesnės muzikinės intrigos. Juolab jog grieš italų violončelės žvaigždė Francesco Dillonas: „Kiekvienas meilės judesys“ buvo sukurtas būtent šiam atlikėjui, jis griežė kūrinio premjerą 2010 m. Miuncheno „Herkulessaal“ su Vienos radijo simfoniniu orkestru. Už koncertą ir kelis kitus įspūdingus pastarųjų metų kūrinius 2015 m. F. Filidei pelnė Italijos kritikų Metų apdovanojimą.

Kitas ypač intriguojantis šio koncerto kūrinys – paradoksus ir įvairių stilių mišinius mėgstančio (nors irgi vadinamo minimalistu) įžymaus olandų kompozitoriaus Louis Andriesseno „Hagos įsilaužimas“ („The Hague Hacking“, 2008) dviem fortepijonams ir orkestrui. Kūrinį drauge su Rūta Riktere rengiantis pianistas Zbignevas Ibelhauptas sako, kad pavadinimą jis sietų ir su olandų techno muzikos sąvoka, o tiksliau, reiverių šokiu „Hakken“, mat sudėtingoje kūrinio ritmikoje galima išgirsti sąsajų su šio šokio ritmika, o orkestre naudojami ir elektroniniai instrumentai.

Pats L. Adriessenas teigia, kad labiausiai jį inspiravo animacinis filmukas apie Tomą ir Džerį, kuriame skambėjo F. Liszto „Vengrų rapsodija Nr. 2“, bei populiari daina apie Hagos miestą, kurią „atlikėjai visiškai deformuoja“. Kad ir kaip būtų, iš pianistų „Hagos įsilaužimas“ reikalauja tobulo sinchrono, o iš klausytojų, anot Z. Ibelhaupto, ypatingo atidumo sekant įvairialypius muzikinius įvykius.

Uždarymo koncerte įvyks ir Mykolo Natalevičiaus elektroakustinio kūrinio „Karačiajus“ premjera. Jaunosios kartos kompozitorius, pasak kritikų, nebijantis nei šokiruoti, nei atrodyti pernelyg sentimentalus, šį kartą pateikia simfoninį kūrinį, įkvėptą ežero Čeliabinsko srityje, kuris tyvuliuoja netoli branduolinių medžiagų perdirbimo gamyklos Majak Oziorsko mieste (Rusija). Pasak M. Natalevičiaus, šiame 1945–1948 m. pastatytame fabrike gamintos medžiagos Tarybų Sąjungos atominiam ginklui. Po daugelio taršos metų Karačiajaus ežeras tapo labiausiai užteršta vieta Žemėje. „Šie įvykiai tapo kūrinio inspiracija, o radioaktyviųjų izotopų, kuriais užterštas ežeras, emisijos spektras transformuotas į harmoninę sistemą.“

„Gaidos“ klausytojai taip pat turės ypatingą progą išgirsti visai neseniai, šių metų rugsėjį, prestižinėje Ciuricho Tonhalle salėje pirmą kartą atliktą Gedimino Gelgoto kūrinį „Mountains. Waters. (Freedom)“. Šveicarijos „Orpheum Foundation“ užsakymu sukurtas opusas, pasak autoriaus, „yra apie vidines platumas ir mus supančią aplinką, didingumą ir nesustabdomą veržlumą“. Aiški forma „sukuria kūrinio toną, kuris atitaria šiandienai, suteikia kiek kitokį turinį sąvokoms „repetityvumas“ ar „minimalizmas“, – sako šią kryptį itin efektingai kultivuojantis G. Gelgotas.