Būtent į tokį ugningą pasirodymą – smuiko ir gitaros „Amžių dvikovą“ – birželio 8-ąją dieną Vilniuje kviečiami visi ekspresyvios muzikos mėgėjai.

Klausytojų pamilta muzikinė dvikova, kurioje susitinka gitara prieš smuiką - tai aistringas energijos ir muzikos užtaisas. Smuiko ir gitaros „Amžių dvikovos“ scenoje vienas kitam pirštinę mes gitaros virtuozas Aurelijus Globys ir smuiko genijus Zbignevas Levickis. Artėjant renginiui, A. Globys sutiko pasikalbėti ir pasidalyti su mūsų skaitytojais įžvalgomis apie meilę gitarai.

- Kas paskatino rinktis muzikanto kelią?

- Matyt, tai yra užkoduota jau nuo gimimo. Mama visada norėjo šokti ir dainuoti, o tėtis grojo mandolina.

- Žinome, kad pirmiausia prie muzikos prisilietėte grodamas fortepijonu. Kada ir kodėl nusprendėte paimti į rankas gitarą?

- Į muzikos mokyklą tėtis mane atvedė šešerių, kur mokiausi groti pianinu. O gitarą pirmą kartą paėmiau būdamas trejų. Juokinga prisiminti, bet pirmoji mano gitara buvo tėčio išpjauta iš faneros gabalo, su vietoje stygų įtemptomis vielutėmis.

- Jūs taip pat ir kompozitorius. Kokios temos labiausiai skatina kurti?

- Kūrinių esu sukūręs gal apie pusšimtį. Jie visi labai skirtingi – nuo improvizacijų iki dainų ar eilėraščių. O temos ateina iš gyvenimo, iš aplinkos, kuri mane supa kiekviena minutę.

- Ar atlikti savo paties kūrinius yra maloniau?

- Taip, atlikti savo kūrinį yra be galo malonu. Tai jausmas, kai esi visiškai atviras prieš klausytoją ir niekas kitas taip jo neatliks, kaip tu pats. O kas gi nori būti kopija?!

- Kokį dar instrumentą norėtumėte iškviesti į dvikovą?

- Instrumentas be atlikėjo yra nieko vertas, nebent tai Stradivarijaus smuikas. Bet ir jis pats negroja. Svarbiausia scenoje yra emocinis ir visiško pasitikėjimo partneriu ryšys, tada gali su muzika išdarinėti kas tik šauna į galvą, o Zbignevas Levickis yra puikus partneris, nes viską žaibiškai pagauna ir suteikia dar daugiau spalvų mūsų improvizacijai.

Renginys vyks birželio 8-ąją dieną Vilniuje, 19 valandą, Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30).