Po itin sėkmingo tarptautinio debiuto aktoriai sugrįžta į Vilnių, kur jau gruodžio 23 d. vaidins Menų spaustuvės Juodojoje salėje.

Vaidinti „Apvalytuosius“ viename didžiausių festivalių Ispanijoje - nemenkas iššūkis, gulęs ant jaunųjų aktorių pečių. Dažnam jų tai buvo apskritai pirmosios gastrolės užsienio šalyse. Kartu su jais vaidinusio jų mokytojo Dariaus Meškausko nuomone, aktoriai su šiuo iššūkiu susitvarkė puikiai.

„Manau, jie su pirmųjų gastrolių iššūkiu susitvarkė 100 procentų. Tai parodė katalonų publikos reakcija. Pamenu pirmąsias savo gastroles užsienyje - spektaklį „Kelias į Damaską“ rodėme Rumunijoje. Jutau didelę įtampą. Dabar labiau tikiu, jog pavyks padaryti tai, kas sumanyta“, - įspūdžiais dalinasi Tinkerio vaidmenį kuriantis D. Meškauskas.

Kiekvienas iš jaunųjų aktorių skirtingai tramdė jaudulį. Vienų jis neapleido viso spektaklio metu, kitiems pakako tiesiog kiek labiau susikaupti, treti teigia apskritai nejutę jokio jaudulio.

„Jutau didelį jaudulį, bet galbūt ne dėl to, jog vaidinome Ispanijoje. Apskritai man dabar toks metas, kada pradėjau jaudintis. Anksčiau taip nebuvo - tikuosi, tai tik etapas“, - prisimena pagrindinį Greis vaidmenį kurianti Greta Petrovskytė.

„Papildomo jaudulio nejutau. Galbūt labiau susikaupiau. Bent jau aš asmeniškai“, - teigia Robino vaidmenį kuriantis Martynas Ališauskas.

„Prieš šį spektaklį visuomet aplanko jaudulys. Žinoma, tai, jog rodome jį Ispanijoje, mums nepažįstamui žiūrovui, ir dar tokią medžiagą kaip Sarah Kane, pridėjo „kutulių“ pilve“, - pasakoja Gremą vaidinantis Kęstutis Cicėnas.

Ką jaučia aktorius, kuomet žiūrovai nesupranta jo sakomų žodžių bei turi pasikliauti vertimu titruose? Tai buvo dar vienas iššūkis aktoriams.

„Jausmas vaidinti, kuomet tavo žodžių nesupranta, yra dviprasmiškas. Bet veiksmas scenoje vistiek tikras, o jausmų kalba - universali“, - prisimena M. Ališauskas.

„Nepajutau kažko išskirtinai kitokio - „Apvalytuose“ svarbus kreipinys į žiūrovą, siunčiama žinutė ir energija. Norisi, jog žiūrovas būtų liudininkas. Neatrodė, kad žiūrovui sunku sekti titrus. Juolab, kad šioje pjesėje nėra švaistomasi tekstu“, - teigia K. Cicėnas.

„Man atrodo, šiame spektaklyje ypač daug dalykų pasakyta ne žodžiais, o emocijomis ir kūnu. Kitoje šalyje vaidinti dar įdomiau, nes tada žiūrovas atkreipia dėmesį į detales, kurių nepamato tas, kuris visų pirma klausosi žodžių“, - kolegai pritarė Karlo vaidmenį kuriantis Laurynas Jurgelis.

„Koršunovas pasitelkia muziką bei širdies garsą, kurio nėra originaliame tekste ir kuris, nuolat pasi-kartodamas, atsveria šį jausmą, sukurdamas dygią atmosferą ir tuo pačiu metu poetiškai išsprendžia tas akimirkas, dėl kurių šitiek režisierių prakeikė ir mylėjo Sarah Kane“, - aktoriams antrino ir katalonų spauda.

Turbūt dažnas trupės aktorius skrisdamas į gastroles Žironoje galvojo, kaip į tokį atvirai nepatogiomis temomis kalbantį spektaklį reaguos pietiečiai ispanai? Publikos reakcija buvo daugiau nei teigiama, ir tai kiek nustebino jaunus aktorius.

„Po „Apvalytųjų“ niekada nesitikiu teigiamos žiūrovų reakcijos. Nežinau, ar kunigas tikisi teigiamos reakcijos po mišių. Negretinu šio spektaklio su mišiomis, tačiau atmosferos prasme jie turi kažką bendro“, - teigia K. Cicėnas.

„Buvo sunku tikėtis kažkokios reakcijos. Labiau koncentravomės į kokybę ir tikrumą. Žinoma, buvo nuostabu, jog publika taip šiltai priėmė spektaklį“, - prisimena M. Ališauskas.

„Jei atvirai, nieko nesitikėjau - tiesiog norėjau, jog spektaklis įvyktų, pasidalintume tuo, ką sukūrėme, būtume išgirsti. Sprendžiant iš žiūrovų reakcijos, tai pavyko. Žiauriai džiugu dėl to“, - teigiamų emocijų neslėpė L. Jurgelis.

„Tikrai nesitikėjau tokios reakcijos”, - lakoniškai atsakė pagrindinio vaidmens kūrėja G. Petrovskytė.

„Intensyvūs žiūrovų pokalbiai po spektaklio – įrodymas, kad šis drumsčiantis pastatymas sukrėtė publiką“, - taip publikaciją užbaigė vieno iš katalonų dienraščių apžvalgininkas.

Katalonų publikos ir kritikų įvertinti „Apvalytieji“ Vilniuje - jau gruodžio 23 d., 19 val., Menų spaustuvės Juodojoje salėje.