- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kler – 50 metų. Ji žavi, bet vieniša literatūros profesorė, trokštanti artumos. Užtenka tik vienos akimirkos ir kelių mygtuko spustelėjimų, kad „Facebook“ Kler taptų perpus jaunesne Klara. Ji nesijaučia apsimetanti – juk kažkada išties buvo 24-erių. Žaidimas prasideda.
Režisieriaus Safy Nebbou filmas „Antroji aš“ – subtiliai erotiškas, turintis ne tik dramos, bet ir trilerio bruožų. Pasak psichologės-psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, filmo aktualumą pabrėžia dvi temos: virtualiųjų pažinčių populiarumas ir vis dažnėjantis poreikis kalbėti apie vidurio amžiaus krizę.
„Juk vis daugiau žmonių taip susipažins. O tai labai nauja ir nepažinta sritis psichologijai, žinių poreikis tikrai augs. Vidurio amžiaus krizės tema lygiai taip pat darosi vis aštresnė. Anksčiau žmonės tiesiog sau neleisdavo to išgyventi, viską užgniauždavo savyje. O dabar jie jaučia turintys teisę dar pagyventi“, – sako psichologė.
Žmonės socialiniuose tinkluose iš tiesų kuria truputį kitokią savo tapatybę.
Genovaitė Petronienė. Asmeninio archyvo nuotr.
– Kaip socialiniai tinklai veikia žmogų, jo emocinę sveikatą?
– Tai labai platus klausimas, tačiau, jeigu bandytume sudėlioti esminius akcentus, sakyčiau, kad socialiniai tinklai sustiprina visus asmenybės bruožus: tiek pliusus, tiek minusus. Sakykime, jei žmogus šiek tiek narciziškas, linkęs girtis, tai šioje erdvėje jis nesiliaus to daryti; jeigu pavydus, tai stebėdamas kitus tiesiog kunkuliuos pavydu, persekios, klausinės.
Kitaip tariant, socialinėje erdvėje labai suaktyvėja visi procesai, kurie gyvenime ir šiaip vyksta. Paminėjau neigiamus aspektus, bet negalima pamiršti, kad tai galioja ir kalbant apie teigiamus. Tarkime, smalsiam žmogui socialiniai tinklai padeda gauti daugybę informacijos apie jį dominančius dalykus; gerokai palengvina bendravimą, ypač tarp šeimos narių, kurie gyvena toli vieni nuo kitų. Tai puikus būdas socializuotis žmonėms, kurie neturi galimybės dažnai išeiti iš namų, surasti bendraminčių. Patys socialiniai tinklai neturi nei gėrio, nei blogio konotacijos, jų poveikis priklauso nuo paties vartotojo.
– Profilis socialiniame tinkle – realybės simuliacija ar galimybė susikurti naują tapatybę?
– Aš pati, kaip „Facebook“ vartotoja, galiu pasakyti, kad tai tikrai nėra realybės simuliacija. Žmonės socialiniuose tinkluose iš tiesų kuria truputį kitokią savo tapatybę. Tik, žinoma, visi pasirenka skirtingus dalykus, su kuriais tapatinasi. Vieni renkasi profesiją, kiti – pomėgius ir panašius dalykus. Ir tai nereiškia, kad žmonės yra banalūs, tiesiog dažniausiai susikuria vienpusiškas tapatybes ir, žinoma, patobulintas. Juk labai retai pamatysi, kad žmogus socialiniuose tinkluose dalytųsi nesėkmėmis, tiesa?
– Taigi, galime fiksuoti tapatybės skilimą?
. Mes visi juk esame labai sudėtingi, tačiau atsidūrę socialinėje erdvėje beveik nesąmoningai pasirenkame demonstruoti kažkokią vieną savo spalvą.
– Kalbant apie interesus, tikrai taip. Gal nuotraukos ir atspindi mūsų tikruosius veidus, bet visa kita būna pagražinta. Kita vertus, juk net ir nuotraukas stengiamės kelti kuo gražesnes. Socialinė erdvė yra galimybė sukurti patobulintą, bet ribotą savo versiją. Mes visi juk esame labai sudėtingi, tačiau atsidūrę socialinėje erdvėje beveik nesąmoningai pasirenkame demonstruoti kažkokią vieną savo spalvą. Gali būti du, trys tos spalvos atspalviai, bet niekada nerodysime ir neatskleisime viso savo prieštaringumo.
– Kodėl taip nutinka?
– Patys susipainiotume ir supainiotume kitus. Jungo psichologijoje yra toks terminas persona – tai ta kaukė, kurią aš užsidedu eidamas į sociumą. Paprastai tariant, socialinių tinklų pasaulyje mes matome tas kaukes, personas.
– Filmo veikėja yra brandi moteris, kuri sąmoningai apsimeta jaunesne ir žaidžia kito jausmais. Ar tai galima pateisinti?
– Bet juk dažniausiai taip ir yra: nelaimingi žmonės žaidžia kitų jausmais. Jeigu tau bėda, tu negalvosi apie tai, kaip kitas tuo metu jaučiasi. Tiesiog neužtenka pajėgumo galvoje. Ji lygiai taip pat paprasčiausiai nepagalvoja. Sakyčiau, jeigu pati neišgyventų krizės, tikrai to nedarytų. Beprotiškai trokšdama artumo, ji nebepagalvoja, kad ši situacija gali skausmingai atsiliepti kitam. Juk ji irgi kenčia šiame žaidime.
– Ir jokios aplinkybės negali to pakeisti? Jokie realybės supurtymai?
– Kol esi nelaimingas, ne. Žmonės labai greitai nubraukia gyvenimo supurtymus. Išgyvenę siaubingas ligas, nelaimes, traumas – kaip greitai jie sugrįžta prie įprasto.
– Ar ateina momentas, kai žmogus pasijunta senas? Kaip tai atsiliepia pasitikėjimui, santykiui su savimi, aplinka ir vaikais?
– Šis momentas tikrai yra, ir jį galima fiksuoti sulaukus maždaug 40–50 metų. Tai siejasi ir su vidurio amžiaus krize. Iš esmės tai nutinka tada, kai pamažu ima keistis išvaizda. Žinoma, šis pajautimas priklauso ir nuo aplinkos – jeigu aplink sukasi panašaus amžiaus ar vyresni žmonės, tuomet tokio pojūčio žmogus gali ir nefiksuoti. Jis ypač aštrus lyginantis su jaunesniais. Ir jeigu aplinkoje yra jaunesnių darbuotojų, kolegų, kitos lyties asmenų, tada šis momentas itin aktualus.
Paprastai išvaizda ir sveikata išsenka daug greičiau, nei užauga išmintis ir laimėjimai.
O paveikia išties smarkiai. Tai labai palaužia savivertę, ypač tų, kurie nepalaiko gerų santykių su kita lytimi ir nori keisti partnerį arba dar ieško partnerio. Jeigu žmogus jaučia, kad išvaizda kinta, sveikata prastėja, bet jis jaučiasi daug protingesnis, išmintingesnis, gauna gerą atlyginimą, tai tada dar galima sakyti, kad viskas išsilygina. Būtų idealu, kad iki pat senatvės šis balansas ir liktų. Bet juk beveik niekam taip nenutinka. Paprastai išvaizda ir sveikata išsenka daug greičiau, nei užauga išmintis ir laimėjimai.
– Pagrindinė veikėja – žavi moteris, padariusi puikią karjerą. Kas ją išprovokuoja meluoti?
– Šiuo atveju tarsi nesuveikia ši „sėkmingo profesinio gyvenimo“ taisyklė, bet juk veikėja patenka į pirmąją kategoriją, tų, kurie beviltiškai ieško partnerio. Ir nors atrodo, kad herojė turi normalų, sveiką emocinį intelektą, ji vis tiek išgyvena krizę. O krizės akivaizdoje mes visi esame tokie – jaučiamės palikti, nuvertinti, ir kol sunkusis periodas nesibaigia, galime priimti daugybę kvailiausių sprendimų.
Susikuria užburtas ratas – žmogus bando kažkuo užpildyti atsiradusią tuštumą, bet nesupranta, kad kol nesibaigs gedėjimo procesas, niekas jos ir neužpildys. Ir joks meilužis čia taip pat negali padėti.
Dauguma prisimena sovietmetį, kai laikraščiuose būdavo pažinčių skelbimai, po kuriais neretai slėpdavosi visiški keistuoliai.
– Kaip vyresni nei 45 metų amžiaus vartotojai vertina virtualiąsias pažintis?
– Jaunimas į tai žiūri žymiai paprasčiau. Visi taip daro, ir jie tame nemato nieko blogo. Vyresni gerokai labiau kompleksuoja, stabdo, jaučiasi paranojiški. Sakyčiau, tai lemia patirtys – dauguma prisimena sovietmetį, kai laikraščiuose būdavo pažinčių skelbimai, po kuriais neretai slėpdavosi visiški keistuoliai. Todėl ir dabar daugelis galvoja, kad tokios pažintys yra nepriimtinos, keistos. Jie labiau susikaustę, išsigandę, daugiau galvoja, kaip ir kas čia bus, kas čia vyksta. Bendrai vertinant, jaunimas lengviau žiūri ir į patį santykį – nepavyko, nieko tokio, bus kitų. Vyresniems kiekvienas santykis atrodo reikšmingas, rimtas.
Filmas „Antroji aš“ nuo sausio 3 dienos bus rodomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Pakruojyje ir kituose šalies miestuose
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarimai tėvams: kaip vaikus apsaugoti nuo seksualinių nusikaltimų internete?
„Baisu, kad tėvai manęs nesupras ir tik aprėks...“, „Jei pasakysiu, tėvai man išvis uždraus kompu ir telefonu naudotis“, „Žinau, kad tai mano kaltė...“, – kartoja su seksualiniais nusikaltimais internete ...
-
Psichoterapeutė: jau turime viską, kad visuomenės psichinė sveikata blogėtų5
Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Atvirai apie užsitęsusios ekstremalios situacijos ...
-
Skyrybos – iš kartos į kartą perduodama „infekcija“?
Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam „paveldimam“...
-
Pandemija: etiketas pakito, bet tebegalioja
Pandemija pakeitė ne tik mūsų darbo ir laisvalaikio įpročius. Pakito ir bendravimas, etiketo taisyklės. Tvirtas rankos paspaudimas jau pamirštas, susitikimai persikėlė į interneto platformas. ...
-
Tyrimas: tik trečdalis socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą1
Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą dėl psichologinių paslaugų prieinamumo asmenims, gyvenantiems socialinės globos namuose, konstatavo, kad tik trečdalis šalyje veikiančių socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą, dar blo...
-
Vaikas – vienišius: ką naudinga žinoti?3
Vienišumas – naujųjų laikų Dievo rykštė žmonijai. Buvo laikas, kai svetur geresnio gyvenimo išvykę ieškoti lietuviai paliko mūsų šalyje daugybę vienišų senyvo amžiaus žmonių. O štai prie&scaro...
-
M. Vitulskis: per šiuos metus netekau pusės šeimos5
Nors viešumoje garsūs aktoriai, dainininkai bei renginių vedėjai visada geros nuotaikos ir kitiems dovanoja puikias emocijas, asmeniniame jų gyvenime pilna skaudulių. ...
-
Paauglių pasimatymai internete: ką naudinga žinoti?
Į virtualią erdvę persikėlė ne tik vaikų ir paauglių mokslai, bendravimas su draugais, laisvalaikis, bet ir romantiški santykiai: pažintys, flirtas, pasimatymai. Tad su vaikais ir paaugliais labai svarbu pasikalbėti ne tik apie pavojingas situa...
-
Pirmoji vaikų meilė – testas ir tėvams
Psichologai teigia, kad vienas sudėtingiausių asmenybės raidos etapų – paauglystė, kai žaižaruoja emocijos ir įsiplieskia jausmai, yra jautrus visai šeimai. Atsakinga artimųjų elgsena gali apsaugoti nuo gyvenimo lūžių, išmokyti...
-
Mamos dienoraštis: ką diedukas padarys, viskas bus gerai!
Kartą gyveno diedukas ir bobutė. Nepasodino jie pupos, kuri praaugtų eilinio daugiabučio stogą ir senieji galėtų be eilės patekti į Dangų. Neturėjo jie ir nuosavo daržo ar kokio nuo sovietinių laikų užsilikusio kolektyvinio sodo su didžiule rop...