Lietuvoje kaligrafijos mokymas pradėtas pagal Edvardo Johnstono anglų šrifto mokymo metodiką, tačiau per šimtą metų keitėsi ir pati mokymo metodika, ir atlikimo priemonės, ir pritaikymas. Nuo tradicinių priemonių, tokių kaip kaligrafiniai teptukai, metalinės plunksnos, bambukas, medinės plokštelės, aliejinės kreidelės, tušas, iki skaitmeninės spaudos, kaligrafijos tekstilėje, kaligrafijos ant metalo, šilkografijos ir kitų autorinių technikų – visą šią raiškos įvairovę bus galima išvysti parodoje.

Eksponuojami kūriniai varijuoja nuo meistriškai išrašytų tekstų, puošnių barokinių raidžių iki Zenga krypties spontaniškos kaligrafijos tradicijos. Tai įvairovė, aiškiai parodanti, kad kaligrafija Lietuvoje turi gilias ir gyvybingas tradicijas, yra svarbi Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis ir tampa vis populiaresnė.

„Ypač šiandien, kai randantis naujoms informacinėms technologijoms keičiasi šrifto ir kaligrafijos poreikiai, o teksto įskaitomumas tampa antraeiliu ar net nebūtinu dalyku, vis labiau imamas vertinti kaligrafijos meno poveikis dvasiniam žmogaus tobulėjimui, autoriaus ir žiūrovo estetinės pajautos ugdymui“, – pranešime cituojama parodos kuratorė Daliutė Ivanauskaitė.

Nors paroda skiriama šrifto raidos Lietuvoje 100-mečiui, tačiau jos tikslas – pristatyti šiuolaikinę Lietuvos kaligrafiją, atskleisti jos įvairovę, didinti žinomumą ir prieinamumą, ugdyti visuomenės sampratą apie kaligrafiją, telkti profesionalius dailininkus ir skatinti kurti.

Parodoje bus eksponuojama beveik 100 per pastarąjį dešimtmetį sukurtų kaligrafinių kompozicijų, atkeliavusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Izraelio bei Juodkalnijos. „Parodos lankytojai išvys vyresniosios kartos gerai žinomų kaligrafų Alberto Gursko ir Broniaus Leonavičiaus darbus, taip pat jaunųjų menininkų, tokių kaip Greta Suraučiūtė, Ieva Liaugaudaitė, Erikas Siliuk ir kt., kūrinius“, – atkreipia dėmesį D. Ivanauskaitė.