Kultūros naktį – D. Razausko ir gongų muzika Tibetui

Į šią programą jau šeštus metus įsitraukia ir Tibeto skveras. Tradicija tapusias tibetietiškos tematikos kino peržiūras šį kartą keičia muzika. Programoje, pavadintoje „Muzika Tibetui“, nuo 21 val. savo poetines improvizacijas pažers Domantas Razauskas su bičiuliais. Po šių muzikinių šėlionių, maždaug nuo 22 val., Tibeto skveras panirs į meditacinių garsų vandenyną su gongų meistru Vyrenijumi Andrijausku.

D. Razausko koncertai Tibeto skvere jau tapo gražiu ir laukiamu kasmetiniu įvykiu. Šiemet jo tradicinis pasirodymas Gatvės muzikos dieną neįvyko, todėl muzikantas su bičiuliais koncertą perkėlė į „Kultūros naktį“.

„Kultūros naktis“ mūsų grupei ypatinga ir kartu skaudi patirtis, – pasakoja D. Razauskas. – Anksčiau rašydavome paraiškas ir patys rengdavome didelius koncertus su daug garso ir šviesų Gedimino kalno papėdėje, šalia buvusios „Rotondos“. Tai būdavo roko koncertas, o kartu eiles skaitydavo geriausi šalies poetai. Deja, kartą meteorologai mums iškrėtė kiaulystę. Mūsų brangiai išnuomotą aparatūrą, sukonstruotą sceną užpylė taip, kad buvo negrįžtamai sugadinta dalis technikos, o pats koncertas tapo nebeįmanomas. Nors neturėjo iškristi nė lašelis, pylė kokias 3 valandas. Iki šiol grupėje apie tą dieną garsiai nekalbama ir tik kartais atsidūstama: „Koks galėjo būti koncertas...“ Taigi. Po tokio ženklo iš viršaus nusprendėme daugiau nedalyvauti „Kultūros naktyje“ su savo grandiozinėmis iniciatyvomis. Dangus nenori – nereikia.“

Tačiau šiemet, po 4 metų pertraukos, D. Razauskas su bičiuliais nusprendė surizikuoti ir dalyvauti „Kultūros nakties“ programoje ir, kaip pats sako, jei ne Tibeto skveras, to nebūtų įvykę.

„Taip jau nutiko, kad negalėjome pagroti Tibeto skvere per Gatvės muzikos dieną, nors tai ilga ir sena tradicija. Taisome klaidą ir, jei jokie kataklizmai mūsų nesustabdys, pirmą kartą „Kultūros nakties“ programoje pagrosime būtent Tibeto skvere, būtent tokia sudėtimi, kaip tai būtume darę Gatvės muzikos dieną: Domantas Razauskas (gitara, balsas), Simas Butavičius (smuikas), Paulius Rukas (bosas). Neformaliai, laisvai...“ – sako D. Razauskas.

Antrojoje programos dalyje Tibeto skvere bus galima pasiklausyti gongų muzikos, kurią atliks jau ne vienus metus gongais bei tibetietiškais skambančiais dubenimis grojantis bei įvairius užsiėmimus vedantis Vyrenijus Andrijauskas. Pasak jo, gongų garsai skirti nuraminti protą, pabūti su savimi, pasiklausyti, ką kalbi sau, išgirsti kitą, atverti širdį ir visiškai išgyventi šią akimirką.

Atsiradę senovės Kinijoje, gongai išplito po visą Pietryčių Aziją ir tapo neatsiejami Tailando, Vietnamo, taip pat Japonijos, Tibeto kultūros ir religijos dalimi. Beje, europietiškoje kultūroje gongų atitikmuo – varpai, pradžioje naudoti išimtinai kulto reikmėms, tačiau ilgainiui tapo miesto kultūros dalimi ir net pasaulietiniu instrumentu.

Praėjusio amžiaus antroje pusėje Vakaruose kilus susidomėjimo Rytų kultūromis bangai, su rytietiška pasaulėžiūra, įvairiomis dvasinėmis praktikomis, meno samprata paplito ir gongų muzika. Šiandien gongai skamba ne tik įvairiuose koncertuose bei religinių praktikų metu, tačiau naudojami ir garso terapijai bei atsipalaidavimo sesijose.

Pristatydamas Tibeto skvere numatomą gongų muzikos koncertą, Vyrenijus teigia, kad gongai veda mus suvokimo link, kas yra tikra ir laikina, amžina ir nerealu.

„Pats Tibetas – tarsi valstybė, kuri simbolizuoja mistinę pasaulio prasmę. Šalis, žmonės egzistuoja, kultūra yra, tačiau pasaulio žemėlapyje Tibeto nėra. Lygiai taip pat yra ir su gongo garsu – jis girdimas, tačiau nematomas, juntamas, tačiau nepasiliekantis, veikiantis ir subtiliai perduodantis žinią. Gongas ir Tibetas tarsi broliai, kurie gimė kartu, o vėliau iškeliavo kiekvienas sau. Kartais jie susitinka bendram šiltam pokalbiui. Gongas skambės Tibeto skvere, kad galėtų perduoti žinią, jog tai, ką matai, yra nebūtinai tai, kas yra iš tikrųjų...“ – sako gongų meistras.