„Sunku komentuoti fragmentiškus, neaiškius vaizdus nuotraukose, kuriuos kiekvienas žmogus gali savaip interpretuoti ir matyti tai, ką nori matyti. Iš patektų nuotraukų negalima užtikrintai teigti, kokie trys konkretūs objektai yra matomi“, – BNS raštu perduotame komentare teigė muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė.

„Neįsivaizduoju jokio motyvo ar tikslo ką nors kam nors nuslėpti. Taip pat nepamirškime, kad nuotraukos padarytos neteisėtai patekus į Katedros požemius“, – pridūrė ji.

Kaip skelbė BNS, šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje S. Poderis teigė, jog Kultūros paveldo departamento (KPD) svetainėje paviešintame atrastų daiktų sąraše trūksta trijų objektų, esančių jo padarytose nuotraukose – sidabrinės lentelės, auksinio rutulio ir objekto, primenančio žmogaus kaulus.

Jis taip pat tikino, kad Vilniaus katedros požemiuose gali būti ir Vytauto Didžiojo palaikai.

Savo ruožtu Kultūros paveldo departamentas (KPD) BNS nurodė neturintis informacijos dėl galimai nuslėptų vertybių.

Anot muziejaus direktorės, šiuo metu valstybiniu mastu ruošiama tarpinstitucinė kompleksinių Vilniaus katedros tyrimų programa, kurioje dalyvaus daug susijusių institucijų ir įvairių sričių mokslininkų, kai kurie tyrimai jau prasidėję.

„Vykdant šią programa, tikiu, aiškės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaidojimo suradimo galimybės. Suprantama, kad visuomenė bus informuota apie bet kokį Lietuvos istorijai svarbų atradimą“, – teigė R. Pauliukevičiūtė.

S. Poderis taip pat pabrėžė, kad tokios vertybės, kaip valdovų valdžios simboliai, turėtų priklausyti valstybei, kad šiomis būtų deramai pasirūpinta. Vis dėlto, kaip BNS anksčiau nurodė Kultūros ministerija, perimti insignijų valstybės nuosavybėn nesiruošiama.

Tuo metu Bažnytinio paveldo muziejus tikino gebantis pats pasirūpinti atrastomis vertybėmis.

„Tokios vertybės, kaip valdovų insignijos, labai įpareigoja. Jos turi būti tinkamai saugomos, prižiūrimos ir prieinamos žmonėms. Kas bebūtų jų savininkas. Galiu užtikrinti, kad taip ir daroma“, – BNS teigė R. Pauliukevičiūtė.

„Katedros lobynas yra nepaprastas liturginių vertybių rinkinys – jis ištisas pasakojimas apie daugybę Lietuvos istorinių asmenybių: didikų, politikų, karvedžių ir taip pat valdovų. Kiekvienas lobyno daiktas – konkreti istorija. Valdovų insignijos yra šio Lietuvos istorijos pasakojimo dalis“, – pridūrė ji.

Pasak muziejaus direktorės, tikimasi, kad šios vertybės galės būti eksponuojamos valdovų mauzoliejuje Vilniaus katedroje.

BNS rašė, kad Katedros požemiuose gruodį buvo išimtos Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elžbietos Habsburgaitės laidojimo karūnos, kitos vertybės.

Taip pat – Barboros Radvilaitės pomirtinė karūna ir kitos insignijos; slaptavietėje buvo ir šešios sidabrinės plaketės, puošusios šv. Kazimiero koplyčią, votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

Savo ruožtu dailės kūrinių restauratorius S. Poderis tvirtino apie slaptavietę su vertybėmis žinojęs pastarąjį dešimtmetį ir kaltino Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą.

S. Poderis teigė slaptavietę atradęs, kai ekskursijos katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera, ir apie atradimą informavęs šalies vadovus.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis po šių pareiškimų tvirtino, kad Vilniaus arkikatedros požemiai bus saugomi stipriau, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva.

Be to, insignijos, apie kurias pranešta sausio pradžioje, buvo išimtos nedalyvaujant KPD atstovams ir jų neinformavus apie procesą, išėmimas nebuvo filmuojamas.

Dėl to KPD vasario pradžioje Vilniaus arkivyskupijai skyrė 868 eurų baudą.

S. Poderis dėl KPD veiksmų, atidengiant Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Į prokuratūrą taip pat kreipėsi ir viešoji įstaiga „Rūpi“.