Tapytojas A. Skačkauskas tapybą studijavo pas profesorius Leopoldą Surgailį ir Sofiją Veiverytę. Dailininko kūryba priklauso 9-ojo dešimtmečio viduryje į lietuvių tapybą atėjusių dailininkų – Šarūno Saukos, Vyganto Paukštės, Eglės Velaniškytės, Audronės Petrašiūnaitės kartai.

A. Skačkauskas debiutavo 9-ajame dešimtmetyje reikšmingų politinių ir kultūrinių permainų kontekste. Komunistinės sistemos griūtis, sąjūdis, demokratinės visuomenės formavimosi pradžia. Dailėje stiprėjo neoekspresionizmui artimos stilistinės raiškos tendencijos, ir dailininko kūryba siejama su postmodernistinių idėjų ir neoekspresionistinės kūrybos sampratos įtvirtinimu. Fantastiniai siužetai, keisti ritualiniai veiksmai, egzotiški personažai, drastiškas koloritas. Parodoje – daugiau nei 50 A. Skačkausko darbų. Pasak parodos kuratorės, jie eksponuojami ne chronologiniu, o tematiniu principu. 

„Remtasi būdinga menininkui apropriacijos strategija – naudoti gana platų kultūrinių asociacijų lauką, remtis literatūra, istorija, mitologija ir iš to plataus lauko rinktis motyvus, tiek siužetus, tiek stilistinius dalykus. Remiantis šia dailininkui būdinga strategija, buvo linkstama galvoti, koks būdas tinkamiausias, kaip atskleisti, rinktis teminį principą, siužetinį, todėl atsirado keturios parodos dalys: „Nuotaka“, „Orfėjas“, „Prie stalo“ ir „Sutemos“, – aiškina parodos kuratorė Milda Žvirblytė.                   

Nepriklausomybės laikotarpiu dailininkas tęsė savo anksčiau pasirinktą meninę strategiją, liko ištikimas modernistinės dailės vertybėms – tapybiškumui, vaizdo ir tapybos grožiui, paveikslo nuotaikai.

Parodoje kartu su tapyba pristatoma ir literatūrinė A. Skačkausko kūrybos dalis – čia galima pasiklausyti dailininko kurtų eilėraščių, kuriuos įgarsino aktorius Aleksas Kazanavičius. A. Skačkauskas visą gyvenimą rašė poeziją, jis yra visiems gerai žinomos dainos „Anzelmutė“ teksto autorius, šį eilėraštį jis parašė dar būdamas moksleivis.