Jubiliejiniame festivalyje nestigs prasmingų įvykių – rugsėjo 12 d. festivalio „lopšyje“ – Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje – įvyks stambios formos kūrinio „Nuo lietuvių ir latvių žemės“ premjera. Tai iš dviejų dalių – lietuviškosios bei latviškosios – susidedanti kompozicija, bylojanti apie istorinį baltiškąjį likimo lūžių laikmetį.

Kompozitoriai Giedrius ir Rytas Svilainiai drauge su Jekabu Jančevskiu (Latvija) sukūrė muzikinį pasakojimą remdamiesi libreto autorių Herkaus Kunčiaus, Evos Martužos, Zanės Jančevskos ir Leldės Stumbrės (Latvija) tekstais. Šį monumentalų kūrinį atliks choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas A. Dambrauskas), Lietuvos kamerinis orkestras (muzikos direktorius, smuikininkas ir dirigentas Sergej Krylov), aktoriai Sonata Visockaitė, Giedrius Arbačiauskas ir Ignas Ciplijauskas. Dirigentas – Artūras Dambrauskas.

Šiemet žiūrovams paruošta nuostabi premjera – stambios formos kūrinys „Nuo lietuvių ir latvių žemės“. Kūrinys susideda iš dviejų dalių: lietuviškosios (kompozitorių G. ir R. Svilainių muzika, H. Kunčiaus libretas apie Mindaugo tėvą Dangerutį) bei latviškosios (kompozitoriaus J. Jančevskio muzika, tekstų autorės E. Martužos, Z. Jančevskos bei L. Stumbrės libretas apie Mindaugo žmoną Mortą). Šiame koncerte išgirsite Valstybinį chorą „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas A. Dambrauskas), Lietuvos kamerinį orkestrą (muzikos direktorius, smuikininkas ir dirigentas S. Krylov), aktorius – Giedrių Arbačiauską (Mindaugo tėvas Dangerutis), I. Ciplijauską (Žynys) bei S. Visockaitę, atliksiančią karalienės Mortos vaidmenį (veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba). Dirigentas – A. Dambrauskas. Kūrinys „Nuo lietuvių ir latvių žemės” įprasmina Baltijos šalių bendrystę. Juk šiemet mūsų šalys mini atkurtos Nepriklausomybės 30-ies metų sukaktį.

Spalio 31 d. festivalio uždarymo renginyje drauge su Lietuvos kariuomenės orkestru (vadovas kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas) choras „Vilnius“ atliks vengrų kompozitoriaus

Frigyes Hidas „Requiem“. Šis 1996 m. parašytas kūrinys, kompozitoriaus dedikuotas Vengrijos revoliucijos 40-osios metinėms, šiandien iliustruoja įvykius, vykstančius taip netoli nuo Lietuvos.

Specialiai Šv. Jokūbo festivaliui parengtas programas pristato Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios „Gospel“ choras (rugsėjo 26 d.), Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (spalio 18 d.), Vilniaus B. Dvarionio dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Viva Voce“ (spalio 25 d.) ir spalio 28 d. – Vilniaus kolegijos muzikinio teatro studentų kolektyvas.

Chorinės muzikos gerbėjų laukia du itin svarbūs reiškiniai – festivalyje koncertus surengs pasaulyje šlovę pelnę kaimyninių Baltijos šalių kolektyvai – Estijos filharmonijos kamerinis choras ir valstybinis choras „Latvija“. Tai – reti svečiai Lietuvoje, šiuos kolektyvus dažniau gali išgirsti Europos ir pasaulio prestižinių salių klausytojai. Abu viešintys kolektyvai dalyvaus festivalio Post Scriptum (kolektyvų koncertų datos bus skelbiamos vėliau).

Festivalio koncertai kasmet suskamba ir kituose Jokūbo kelio miestuose – Alytuje, Panevėžyje, o šiemet Varniuose bei Telšiuose.

Visi festivalio renginiai nemokami, todėl lankytojai raginami aktyviai domėtis ir atrasti įstabaus grožio ir amžinybės pojūčio persmelktą sakralinės muzikos žavesį. Koncertai vyks laikantis visų viešiems renginiams galiojančių nurodymų ir rekomendacijų.

Festivalio organizatoriai: Valstybinis choras „Vilnius“ ir Pamokslininkų ordino Dominikonų Vilniaus šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolynas.

Festivalio globėjai: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Daugiau informacijos apie renginius galite rasti čia ir čia.